Vilniaus minėjimas Čikagos Newberry bibliotekoje

Rimas Černius.

Ketvirtadienį, gegužės 2 d. vakarą Čika­goje esančioje Newberry bibliotekoje įvyko Vilniaus miesto 700 metų sukakties minėjimas. Nors ši sukaktis buvo praėjusiais, 2023 metais, Vilniaus miesto istorija tebėra aktuali ir verta dėmesio. 

Rengino dalyvius pasveikino ir Lietuvos prezidentas

Šis minėjimas buvo gera proga Vilniaus miesto istoriją priminti Čikagoje bei jos apylinkėse gyvenantiems lietuviams ir tuo pačiu su Vilniumi supažindinti platesnę amerikiečių visuomenę. Renginys vyko Newberry bibliotekos erdvioje ir jaukioje Ruggles Hall salėje, į kurią susirinko gražus Vilniumi besidominčių žmonių būrys. Jo rėmėjai: Čikagos-Vilniaus susigiminiavusių miestų komitetas, World Business Chi­cago organizacija, Vilniaus universitetas ir Lietuvių Fondas. 

Susirinkusius pasveikino lietuviškais tautiniais kostiumais pasipuošę pianistas ir kompozitorius Kęstutis Daugirdas bei solistė Karolina Daugirdienė, atlikdami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmo­­nizuotą lietuvių liaudies dainą „Beauštanti aušrelė”. Jiems dainuojant, salės dide­liame ekrane buvo parodyti Čiurlionio ir jo paveiks­lo „Karalių pasaka” vaizdai. Po įžanginės dainos abu atlikėjai sugiedojo Lietuvos himną, į giedojimą įsijungė ir daugelis renginio dalyvių.

Minėjimą atidarė Newberry bibliotekos prezidentė ir vyriausia bibliotekininkė Astrida Orle Tantillo, kuri susirinkusius pasveikino lietuviškai, sakydama: „Labas, sveiki atvykę”. Pasirodo, kad Astrida Orle Tantillo, praėjusiais metais tapusi šios bibliotekos prezidente, yra Amerikos latvė. Ji savo įžanginiame žodyje aptarė Newberry bibliotekos istoriją ir bibliotekoje laikomus rinkinius, pabrėždama, kad biblioteka turi gausų su Lietuva susijusių istorinių knygų, dokumentų ir žemėlapių rinkinį. Bibliotekos vedėja padėkojo visiems minėjimo rėmėjams ir rengėjams, ypač minėjimą suorganizavusiai Reginai Gailiešiūtei. 

Susirinkusius taipogi pasveikino Anel Montes Marchan, Čikagos – Vilniaus susi­giminiavusių miestų komiteto atstovė. Ji pri­minė, kad Čikaga ir Vilnius tapo susigiminiavusiais miestais 1993 m. Taigi, pernai metais suėjo 30 metų, kai šie du miestai bendrauja Čikagos susigiminiavusių miestų tarptautinėje organizacijoje. 

Ypatingas nufilmuotas sveikinimas buvo parodytas salės ekrane. Jame prabilo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pasveikino Newberry bibliotekoje vykstančio Vilniaus 700 metų sukak­tuvių minėjimo dalyvius ir pasidžiaugė, kad Vilniaus universitetas ir Newberry biblioteka pasirašo bendradarbiavimo sutartį. 

Po Prezidento Nausėdos kalbos vyko tos sutarties pasirašymo ceremonija. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Vilniaus universiteto rektorius ir minėjimo prelegentas profesorius Rimvydas Petrauskas ir Newberry bibliotekos prezidentė Astrida Orle Tantillo.

Užduotis – 700 metų Vilniaus istoriją sutalpinti į pusvalandį

Su renginio prelegentu Rimvydu Petrausku minėjimo dalyvius supažindino Regina Gailiešiūtė. Ji susirinkusiems priminė, kad Vilniaus univer­sitetas šiais metais švenčia savo įsteigimo 445 metų sukaktį. Šios garbingos istorinės mokymo įstaigos rektorius – prof. Rimvydas Petraus­kas yra istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. Jis tyrinėja Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės politinę ir socialinę istoriją, XIII–XVI amžių laikotarpį Lietuvoje. Profesorius mokslinius tyrinėjimus atliko Lietuvoje, taip pat daugelyje Europos uni­ver­sitetų ir institutų, tokių, kaip Baselio, Berlyno, Krokuvos, Varšuvos, Marburgo. Vilniaus universiteto rektoriumi R. Petrauskas tapo 2020 metais.

Profesorius savo pranešimą iliustravo dideliame ekrane matomomis skaidrėmis. Jam teko nelengvas uždavinys: pusvalandžio kalboje aptarti Vilniaus miesto 700 metų istoriją. Prelegentas prisipažino, kad jam Vilnius yra ypač mielas miestas. Jame jis gimė, jame gyvena, jo universitete dirba. R. Petrauskas pabrėžė, kad Vilnius nuo senų laikų buvo įvairių tautybių, kultūrų sankryžų vietovė. Jis parodė skaidrę nuotraukos, kuri buvo išspausdinta 1938 m. „National Geographic” žurnale. Jame Vilniaus miesto spaudos kioske jauna mergina pardavinėja įvairių kalbų laikraščius, žurnalus. Paraše pažymėta, kad Vilnius – tai daugiakalbis miestas. Prelegentas parodė skaidrę su kunigaikščio Gedimino 1323 m. laišku-dekretu, kuriame paminėtas Vilniaus miestas. Tame laiške kunigaikštis Gediminas kviečia įvairių tautybių prekybininkus, amatininkus atvykti į Vilnių, kur jiems bus teikiamos lengvatos. Kitoje skaidrėje buvo rodoma ankstyviausiųjų laikų Vilniaus miesto rajonų schema. Joje pažymėta Vilniaus pilis ir šalia jos – trys rajonai: lietuvių, vokiečių, ir rusinų. 

Prelegentas papasakojo apie Vilniaus miestą viduramžiais, kada pagonišką Lietuvą puolė Kryžiuočių ordinas. Skaidrėje buvo matyti atvaizdas Anglijos karalaičio Henry Bolingbroke, vėliau tapusio Anglijos karaliumi, kuris 1390 metais buvo atvykęs į Vilnių. Kitoje skaidrėje prelegentas parodė seniausią Vilniaus herbą, iškaltą 1444 metais, vaizduojantį Šventą Kristupą.

Nuo seno – daugiatautis miestas

Tęsdamas savo pranešimą, prof. Petrauskas aptarė Lietuvos istoriją XIV ir XV amžiuje. Jis parodė to amžiaus Europos žemėlapį, kuriame Lietuvos teritorija tęsiasi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kitame žemėlapyje buvo parodyti seniausi Europos universitetai su jų įkūrimo datomis. Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais, yra tų seniausių Europos universitetų šeimoje ir tuo metu buvo toliausiai į rytus esantis Europos universitetas.

Profesorius savo kalboje trumpai aptarė, kiek kitos tautybės turėjo ryšių su Vilniumi. Jis paminėjo Lietuvos uniją su Lenkija ir tuos laikus, kada Lietuvos didysis kunigaikštis tuo pačiu metu buvo ir Lenkijos karalius.  Lenkų ryšį su Vilniumi įkūnija ir vienas svarbus asmuo – poetas Czeslaw Milosz. Jis gyveno Vilniuje, baigė Vilniaus universitetą. Laimėjęs Nobelio premiją, jis savo kalboje jautriai atsiliepė apie Vilniaus miestą ir jo universitetą. 

R. Petrauskas paminėjo ir ilgametį žy­dų ryšį su Vilniumi. Skaidrėje buvo matomas svarbaus žydų mokslininko, Talmudo specialisto, Vilniaus Gaono atvaizdas. Įdomu, kad dabartinėje Jeruzalėje veikia jo vardu pavadinta sinagoga. Tos sinagogos atvaizdą profesorius dalyviams parodė. Jis taip pat paminėjo žymius litvakus, kurie užaugo, gyveno Vilniuje: Vilniuje gi­musį pasaulinio garso smuikininką Jascha Heifetz ir Vilniuje studijavusį žymų menininką Jacques Lipchitz. Prelegentas savo kalboje neaplenkė ir Lietuvos žydų tragiško likimo, kada Antrojo pasaulinio karo metu dauguma Lietuvos žydų buvo nužudyti. Skaidrėje buvo parodytas netoli Vilniaus, Paneriuose esantis paminklas žuvusiems holokauste.

Lietuvos sostinė tapo pasaulyje žinomu miestu

Renginio svečiams buvo trumpai papasakota apie Vilniaus miesto meninį, architektūrinį grožį, iliustruojant jį Šv. Jono bažnyčios ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčios atvaizdais. Jis pasidžiaugė Vilniaus universiteto senąja observatorija, penktąja seniausia Europoje. Vilniaus miesto reikšmę lietuviams geriausiai įrodo faktas, kad 1918 m. vasario 16-tos dienos Nepriklausomybės Aktas ir 1990 m. kovo 11-tos dienos Nepriklausomybės Atstatymo Aktas – abu buvo pasirašyti Vilniuje.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vilnius yra padaręs didelę pažangą ir tapo pasauliui žinomu miestu, tą rodo praėjusiais metais Vilniuje vykusi NATO Parlamentinė Asamblėja. Prelegentas parodė skaidrę, kurioje JAV prezidentas Joe Biden, sako kalbą Vilniaus universiteto kiemelyje šios Asamblėjos metu. 

O Čikagos miesto ryšį su Vilniumi ir Lietuva turbūt geriausiai iliustruoja Čikagoje daug metų dirbęs, buvęs JAV Gamtos apsaugos agentūros (EPA) Vidurvakarių regiono viršininkas Valdas Adamkus, vėliau tapęs Lietuvos prezidentu. Prelegento teigimu, Vilnius atstovauja tolerancijos ir visuomeninės atsakomybės tradicijai. Vilnius nebijo demonstruoti solidarumą su laisvę vertinančiomis valstybėmis, tą gražiai iliustruoja Ukrainos vėliavos spalvomis apšviesti Vilniaus pastatai vasario mėnesį, 2022 metais. Tolerancija, daugiatautiškumas, kūrybiškumas yra Vilniaus miesto ypatybės. Ir žinoma, aistra krepšiniui, kas Vilnių taipogi jungia su Čikaga.

Po profesoriaus kalbos trumpai kalbėjo į minėjimą atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Jis tvirtino, kad Vilnius, nors ir švenčia 700 metų sukaktį, bet yra labai jaunatviškas, energingas miestas, kurį praėjusiais metais aplankė milijonas turistų.

Programos pabaigai Kęstutis ir Karolina Daugirdai atliko partizanų dainą „Jei ne auksinės vasaros” ir linksmesnę – „Vilniaus mozaika”. Minėjimo organizatorė Regina Gailiešiūtė padėkojo visiems renginio dalyviams ir pakvietė visus pasigardžiuoti „Bravo Bites” savininkės Audros Januškienės paruoštais užkandžiais ir lietuvišku šakočiu. 

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2024-ųjų m. Gegužės 9 d. numeryje, Vol. CXV NR. 37)