SAULĖ LIULEVIČIŪTĖ PALUBINSKIENĖ

A†A SAULĖ LIULEVIČIŪTĖ PALUBINSKIENĖ mirė š. m. vasario 25 d. Alytuje po ilgos ligos, sulaukusi 85 metų.

Gimė 1938 m. vasario 16 d. Šakiuose.

Gyveno Kaune; St. John, IN; Los Angeles, CA ir Chicago, IL.

Nuliūdę liko: vyras prof. Feliksas Palubinskas, buvęs VLIK’o narys ir LR Seimo pirmininko pavaduotojas, atstovavęs Kauno centrui (1996–2000); sūnus Linas, jo žmona Grace ir vaikai Alina ir Lokys; dukra prof. Ginta, jos vaikai Viltis ir prof. Almantas; sūnus Kovas, jo vaikai Teofilis, Gaja, Mantas ir Aleksandras; dukra Milda, jos vyras Rany ir vaikai Simas, Rimas, Nida ir Linas; sūnus Aidas, jo žmona Jūratė ir vaikai Vincentas ir Saulius; brolio a. a. Arūno Liulevičiaus šeima, sesers a. a. Auksės Kaufmanienės šeima, gausi giminė ir draugai.

Saulė gimė prancūzų kalbos mokytojos Monikos Krasnickaitės Liulevičienės ir istoriko Vincento Liulevičiaus šeimoje. Tėvai tuo metu dėstė Šakių gimnazijoje. 1944 m. su tėvais, seserimi Aukse ir broliu Arūnu pasitraukė nuo artėjančio sovietinio fronto ir gyveno Eichstätto pabėgėlių stovykloje iki pat 1949-ųjų. Karui pasibaigus, giminių pakvietimu šeima išplaukė į JAV ir įsikūrė Čikagoje. Ten Saulė baigė Maria High School, Marquette Parko rajone. Ateitininkė nuo 1948 m., ji buvo kun. Lipniūno kuopos sekretorė 1953 m. ir 1955 m., o 1954 m. – vicepirmininkė. Ji buvo Čikagos studentų ateitininkų draugovės aktyvi narė, eidama sekretorės pareigas 1957 m. ir socialinių reikalų vedėjos pareigas 1959 m. Nuo 1958 m. iki 1960 m. Saulė buvo lietuvių dienraščio „Draugas” ateitininkų skyriaus redaktorė. Saulė aktyviai dalyvavo sendraugių ateitininkų veikloje ir liko ištikima ateitininkų idealams iki pat mirties.

Ji tęsė studijas Mundelein College (dabar Loyola University Chicago), kur 1960 m. gavo bakalauro laipsnį chemijos srityje. Studijas baigė cum laude, su pagyrimu. 1959 m. laimėjo pirmą vietą University of Southern California konkurse už straipsnį koloidinės chemijos srityje ir buvo pakviesta būti tyrinėjimų asistente tame pačiame universitete. Saulė persikėlė į Los Angeles studijuoti University of Southern California, kur 1963 m. apgynė magistro laipsnį koloidinės chemijos srityje.

1961 m. Saulė Liulevičiūtė susituokė su prof. Feliksu Palubinsku, kuris tuomet siekė tarptautinės rinkodaros doktorato University of Illinois. Kartu su nepailstama meile, jie 62 metus kūrė bendrą gyvenimą. Per tą laiką užaugino penkis vaikus, pamatė pasaulį, pareigingai ir su malonumu prisidėjo prie lietuvių bendruomenės klestėjimo, sulaukė 14 vaikaičių. Nuo 1966 m. iki 1988 m. gyveno Californijos valstijoje, protarpiais kelerius metus – Austrijoje ir Suomijoje. Pasinaudoję proga aplankė didesnę dalį Europos. Vėliau, per akademines konferencijas Saulė ir Feliksas aplankė Egiptą, Kiniją ir Taivaną. Nuo 1976 m. iki 1983 m. Saulė dėstė chemiją California State University Long Beach, paskui dirbo Truesdail Laboratories bei IT Corporation tyrimų laboratorijose. Nuo 1988m. iki 1992m. gyveno Saint John, Indianos valstijoje.

1992 m. su Feliksu grįžo į laisvą gimtąją Lietuvą. Gyveno Kaune, kur buvo savanorė Caritas organizacijoje ir dalyvavo ateitininkų veikloje. 1999 m. atgavo savo senelių Krasnickų ūkį Zaremciškėje, Dzūkijoje, ant Obelijos ežero kranto. Ten 2004 m. su Feliksu įsteigė avių ūkį. Atvežė naują veislę į Lietuvą (raguotieji viltšyrai), puoselėjo jos vietą rinkoje ir džiaugėsi jos plitimu šalyje. Kartu jie ten kas vasarą priimdavo vaikaičius, augino žemaitukus, kurie ramiai ganydavosi Zaremciškės laukuose, ir su malonumu stebėdavo neįtikėtino grožio saulėlydžius virš Obelijos. Saulė buvo gėlių ir augalų mėgėja ir aktyviai dalijosi žiniomis ir augalais su draugėmis ir kaimynais. Šiandien Saulės pasodintos gėlės, augalai ir vaismedžiai žydi dviejuose žemynuose, o vaikai ir vaikaičiai gėrisi jos gėlynais.

Saulės gyvenimas visur ir visuomet atspindėjo jos vertybes – tvirtas tikėjimas Dievu ir meilė šeimai, artimui, Lietuvai ir mokslui. Puoselėjo tas vertybes savo vaikuose ir vaikaičiuose. Ji buvo inteligentė, kuri plačiai domėjosi įvairiais klausimais ir įdėmiai sekė pasikeitimus pasaulyje. Ji buvo drąsi, visuomet palaikė teisybę. Ji buvo nuostabi žmona, motina, močiutė, dukra, sesuo ir draugė, kuri linkėjo kitiems vien gero. Jos meilė buvo beribė ir pavyzdinga – vaikaičiai dažnai kartodavo, kad jie tikisi rasti tokią meilę kaip Močiutės Saulės ir Tėvuko Felikso. Jie gyveno su gilia meile, draugyste, pasitikėjimu ir keliavo gyvenimo keliu susikibę rankomis. Ji mums suteikė šaknis ir sparnus. Jos meilė mums suteikė užuovėją ir drąsą gyventi su džiaugsmu ir tikėjimu ateitimi. Už tai mes liksime jai visuomet dėkingi ir skolingi.

Su Viešpaties palaima keliauk į prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą!

Nuliūdusi šeima.