JONAS ŠARKA

A†A JONAS ŠARKA mirė š. m. gegužės 8 d., sulaukęs 95 metų.

Gimė 1928 m. birželio 1 d. Vepriuose, Lietuvoje.

Gyveno Omaha, NE, anksčiau Elkhorn, NE.

Nuliūdę liko: dukros – Vaiva Keehn (Rocky), Laima Wilson (Steven), Alma Tomasello (Michael) ir Kristina DeLoach; anūkai – Paulius (Jenilynn), Daina, Sofija, Ryder, Audra ir Elena; proanūkiai Kellon, Kiernan ir Kalder; brolis Vytas Šarka; sesuo Irene Matz.

A. a. Jonas buvo a. a. Martos vyras ir a. a Ron DeLoach uošvis.

1928 m. Vepriuose, Lietuvoje, gimė Jonas. Tai vyras, kasmet švęsdavęs tris gimtadienius. Tam yra keli paaiškinimai. Pirmasis sako, kad Jonas gimė balandžio 1 d., tačiau jo mama nenorėjo, kad kūdikio gimtadienis būtų balandžio 1-oji, todėl ji pasakė, kad jis gimė kovo 31 d. O gal jis gimė kovo 31 d., bet tėvai atvyko į miestą registruoti sūnaus gimimo iki balandžio 1 d.? Galiausiai jo oficiali gimimo data, kuri buvo naudojama atvykimo į Ameriką dokumentuose, tapo 1928 m. birželio 1 d. Atsitiko taip, kad romėniškas balandžio skaitmuo yra IV, tačiau ženklai (netyčia) buvo sukeisti vietomis ir tapo VI – birželio mėn. Taigi, realiu laiku jis mirė, būdamas jau 96-erių, tačiau juridiškai, pagal dokumentus tik 95-erių.

1944-ieji buvo neramumų metas, kai baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Lietuvą užplūdo rusai ir vokiečiai. O Šarkų šeima, susikrovusi daiktus į du vežimus, pasiėmusi 6 ožiukus, karvę ir pilną lagaminą lašinių, traukėsi iš Lietuvos. Keliaudami jie matė daugybę žiaurumų, įskaitant Drezdeno bombardavimą, kur, Jonas ir jo brolis praleido dieną, bet laimingai išvyko iš miesto prieš pat bombardavimą.

Po 5 metų, praleistų Vokietijoje, DP stovykloje, jie imigravo į JAV. Iš pradžių gyveno Elkhorne, kur Jonas atšventė savo 21-erius metus, legalaus alkoholio vartojimo amžių, po to persikėlė į Omahą. Jis įstojo į armiją ir kaip radijo operatorius buvo išsiųstas atgal į Vokietiją. Tarp Jono gyvenimo nuotykių – susitikimas su popiežiumi, kuris uždėjo ranką ant Jono galvos, kad jį palaimintų, tačiau palietęs plaukus, patyrė statinės elektros šoką!

Jonas išvyko į Nebraskos Lincoln universitetą ir grįžo į Omahą. 1963 m. vedė Martą Trautrimas. Jiedu susilaukė keturių dukterų, kartu šeimoje pragyveno 53-ejus metus iki jos mirties 2016 m. Jis buvo registruotas matininkas, labai mėgdavo vaikščioti gamtoje, todėl ši profesija jam puikiai tiko. Taip taip matininko profesija jam suteikė galimybę keliauti – tekdavo dirbti įvairiose vietovėse – Wyoming (Yellowstone), Arizonoje, Naujojoje Meksikoje ir net Pietų Amerikoje!

Jonas gyveno aktyviai – mėgo medžioti ir žvejoti su savo bičiuliais.

Jis taip pat labai aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės gyvenime: buvo skautas, dainavo chore, šoko tautinius šokius. Mėgo dainuoti (keliomis kalbomis) ir dažnai užtraukdavo dainą.

Tai buvo žmogus, kuris turėjo įvairių pomėgių. Jis įvairiomis temomis rašydavo ir siųsdavo straipsnius laikraščiui „Draugas”. Laisvalaikiu mėgo dirbti medžio darbus. Visi šeimos nariai ir daugelis jo draugų yra gavę dovanų jo darbų. Jis buvo labai kūrybingas – galėjo sudėti pačius unikaliausius objektus. Jo kiemas tapo unikaliu sodu – ten yra daugybė fontanų ir vandens ratų, kurie tiesiog sudėlioti iš įvairiausių nereikalingų daiktų ir jų dalių. Panaudodamas vėjo ir vandens savybes, jis mokėjo viską suplanuoti ir apskaičiuoti.

Paskutinis jo pamėgtas darbas buvo lazdų gaminimas. Kiekviena iš jų yra unikali, pradedant drožinėjimu ir baigiant papuošimu. Jei medžio gabalas jam atrodė kaip lazda, jis tapdavo lazda, net jeigu ir nebuvo panašu į lazdelę, jis galėjo ją sukurti. Jonas mėgo istoriją, nes pats buvo išgyvenęs daugybę Antrojo pasaulinio karo baisybių (ir net kasdamas griovius vokiečiams). Jis buvo aistringas bet kokių karo istorijų skaitytojas, labai mėgo studijuoti Lewis ir Clark nuotykius. Be jokios abejonės, jei jis būtų gimęs tuo laikmečiu, jis būtų buvęs jų ekspedicijos narys. Jam ir Martai patiko Lewis ir Clark studijų grupė, kuri susitikdavo Council Bluffs, ir kur susirasdavo daug draugų.

Jonui šeima buvo labai svarbi. Kuo daugiau joje narių, tuo smagiau. Ir jei nebuvote jo šeimos nariai, galėjote būti priimti – galėjote tapti jo šeima! Jam patiko, kai visi susirinkdavo jo namuose ir pietavo jų rūsyje. Tų prisiminimų labai trūks.

Laidotuvių Mišios bus šeštadienį, gegužės 11 val. r. Mt. Calvary Lutheran bažnyčioje, 5529 Leavenworth Str., Omaha. Po šv. Mišių velionis bus palaidotas Graceland Park kapinėse, Omaha, NE.

Prašome visų giminių, draugų ir pažįstamų dalyvauti šv. Mišiose ir prisiminti velionį savo maldose.

Liūdinti šeima.