Mirties

  • Mirimo data (M)
  • Atsisveikinimo (A)

Velionis

    2021-04-13 (M)

Algis Vedeckas


Algis Vedeckas po ilgos ligos mirė balandžio mėn. 13 d. savo namuose Massapequa, NY, globojamas savo mylimos žmonos Romos Vedeckienės. Algis buvo pasiturinčių (60 hektarų žemės) ūkininkų Antaninos (Mikšytės) ir Juozo Vedecko sūnus. Gimė 1927 m. spalio 1 d. Užkalnupio kaime, Raseinių apskrityje. Buvo jauniausias iš trijų vaikų (vy- resnės seserys – Bronė Balčiūnienė ir Stasė Škėrienė). Baigė Kalnujų mokyklą ir mokėsi Raseinių gimnazijoje.

Rusams grįžtant atgal į Lietuvą ir jų artilerijai bei vokiečių kareiviams įrengus ūkyje apkasus, šeima kartu su frontu traukėsi link Tauragės. Antklode apdengtu vežimu, pakinkytu dviem bėrais arkliais, važiavo mama, sesuo Stasė, tarnaitė Aldona ir sunkiai sergantis tėvas. Prie vežimo buvo pririšta karvė, iš paskos bėgo šunelis Brisius. Kelionėje tėvas numirė ir buvo skubiai palaidotas artimiausiose kapinėse.

Tauragėje susitiko su seserimi Brone, jos vyru dr. Jurgiu Balčiūnu ir dviem vaikais, taip pat prisidėjo daugiau giminių su vežimais. Visi traukėsi Tilžės link, tikėdamiesi pervažiuoti tiltą į Rytprūsius. Netoli tilto buvo sustabdyti vokiečių kareivių, kurie neleido per jį važiuoti, nes tiltas buvo bombarduojamas rusų. Visa kolona vežimų stovėjo ant plento, o žmonės laukė lauke ir grioviuose. Apie vidurnaktį leidimas važiuoti buvo gautas. Visi sėkmingai atsirado Vokietijoje – tik Brisius liko miegoti griovyje.

Keliavo plentu į Marienburgo pusę, pernakvodami ūkininkų daržinėse. Pusiaukelyje vokiečių policija visus vežimus suvarė į didelį ūkį. Iš ryto darbingus vyrus ir moteris susodino į sunkvežimius ir išvežė į frontą kasti apkasų. Mama iš vakaro paslėpė Algį vežime po patalais, taip išgelbėdama jį nuo grįžimo į frontą. Tarnaitė Aldona buvo išvežta į frontą ir po karo atsirado Lietuvoje.

Privažiavus Marienburgą, teko palikti vežimus, arklius ir su mažais lagaminais naktį traukiniu keliauti į Bavarijos miestą Regensburgą. Pradžioje kelionė buvo panaši į kadrus, matytus filmuose – vagonai sausakimši, žmonės net stovėjo susikimšę tarp vagonų. Pravažiavus keletą stočių, keleivių pradėjo mažėti ir visi tilpo vagonuose. Priartėjęs prie Leipzigo traukinys stovėjo porą valandų, nes miestą bombardavo. Paskui važinėjo tarp Leipzigo ir Halle, kol, galų gale, pajudėjo pirmyn ir pasiekė Regensburgą.

Regensburge, su Karmeličių vienuolių pagalba (pas jas buvo apsistoję Lietuvos vyskupai, tarp jų ir prelatas Vytautas Balčiūnas), mama, sesuo Stasė ir Algis gavo darbą ūkyje. Algis turėjo krauti centnerio svorio maišus.

Karui pasibaigus ir amerikiečiams užėmus Bavariją, Algis su šeima pateko į Regensburgo, vėliau Scheinfeldo (DP) stovyklas. Scheinfelde 1947 metais baigė lietuvių gimnaziją. Ten jis žaidė krepšinį. Gyveno barakuose su mama ir Stase rudomis paklodėmis atskirtame kambaryje su trimis kariškomis lovomis. Gimnaziją baigęs, gavo mėlyną uniformą ir dirbo lietuvių pagalbiniame dalinyje, kuris saugojo amerikiečių karines bazes.

1949 metais atvyko į Rochester, NY. Priklausė Šv. Jurgio parapijai, kartu su abiem seserimis giedojo parapijos chore. Algis buvo labai savarankiškas žmogus. Kai Rochesteryje užsidirbo truputį pinigų, persikėlė į Čikagą ir mokėsi Illinois Institute of Technology, kol buvo pašauktas į kariuomenę. Kariniuose apmokymuose žiemos metu susirgo plaučių uždegimu ir atsiliko nuo savo dalinio, kuris buvo pasiųstas į Korėją. Baigęs apmokymus su kitu daliniu pateko į Prancūziją. Ten dirbo ligoninėje rentgeno techniku, o laisvalaikiu slidinėjo Alpių kalnuose.

Atlikęs karinę prievolę pasinaudojo GI Bill stipendija ir 1957 metais baigė Brooklyn College, įgydamas ekonomikos BA laipsnį. Dirbo „Griffiss Air Force Base” Rome, NY. Dirbdamas toliau studijavo Syracuse universitete ir 1961 metais įsigijo MBA laipsnį. Studijų metu ir vėliau dirbo keliose „Fortune 500” bendrovėse programų vedėju. Ilgokai dirbo „Singer” kompanijoje Stamford, CT. Vėliau sugrįžo į Brooklyną, NY ir iki pat pensijos dirbo New Yorko miesto finansų departamente nuosavybių vertintoju – „Assessor”.

Nuo gimnazijos laikų Algis dalyvavo lietuviškoje veikloje: nuo 1942 m. buvo ateitininkas, nuo 1946 m. – skautas. Jis buvo pirmasis jaunųjų krikščionių demokratų studijų būrelio leidinio „Jaunimo žygiai” redaktorius. Krikščionių demokratų partijos narys ir vėliau – Centro valdybos narys. Ilgus metus VLIK’o taryboje atstovavo Krikščionių demokratų partijai ir Lietuvos ūkininkų sąjungai. Nuo 1975 m. buvo VLIK’o valdybos narys.

Daugiau kaip 40 metų Algis buvo Tautos Fondo tarybos ir valdybos narys: valdybos pirmininkas, tarybos pirmininkas, vykdomojo komiteto narys ir tarybos garbės pirmininkas. Jis buvo dosnus Tautos Fondo Juozo Giedraičio Lietuvos moksleivių fondo (JGF) rėmėju ir vienas iš penkių steigėjų. Dar savaitę prieš mirtį Algis dvi valandas dalyvavo nuotoliniame JGF posėdyje per „Zoom” platformą. Jis taip pat Tautos Fonde įsteigė Romos ir Algio Vedeckų Kalnujų mokyklos fondą, tuo paremdamas mokyklą, kurioje mokėsi.

Algis augo tėvų ūkyje ir iš tėvų paveldėjo meilę savo žemei, darbui, taip pat savarankiškumą ir sveiką ūkininko protą, kuris jam padėjo teisingai spręsti gyvenimo uždavinius. Baigęs mokslus ir šiek tiek prasigyvenęs nusipirko vilą Beach Haven, NJ, kurioje mielai priimdavo gimines ir draugus, augino gėles ir praleisdavo laisvalaikį. Roma su Algiu labai mėgo New Jersey pakrantę ir važiuodavo į vilą, kol sveikata leido. Išėjęs į pensiją Algis, be Tautos Fondo, daug laiko skyrė ir savo namų daržui. Saulei leidžiantis verandoje su žmona Roma valgydamas vakarienę džiaugėsi Great South Bay vaizdu ir nuo vandenyno dvelkenčiu vėjeliu. Vakarais skaitė grožinę literatūrą, biografijas, filosofinius veikalus ir kt. knygas. Prie jo lovos visuomet būdavo keletas knygų.

Algis paveldėjo dosnumą iš tėvų, kurie dažnai padengdavo kaimynų skolas. Lietuvai atkūrus laisvę, jis atgavo tėvų žemę. Ją išnuomavo ir pajamomis dalijosi po lygiai su seserų vaikais. Pardavęs žemę, pelnu vėl pasidalijo su visais. Algis prieš mirtį sutvarkė visus namų reikalus, fotografijas perkėlė į kompiuterį ir pamokino žmoną, kaip juo naudotis. Algis buvo tipiškas nykstančios dypukų kartos atstovas.

Giliai nuliūdę liko: našlė Roma, giminės (JAV, Kanadoje bei Lietuvoje) ir jo draugai. Artimųjų gyvenimas buvo praturtintas jo draugyste.

A. a. dr. Bronės ir dr. Jurgio Balčiūnų vaikai.

    2021-04-06 (M)

ELENA MINIJA AKMENSKAITĖ-RUZGIENĖ


Pranešame, kad mūsų mylimos Mamos A†A ELENOS MINIJOS AKMENSKAITĖS-RUZGIENĖS gyvenimas užgeso 2021 m. balandžio 6 dieną, New Yorko mieste.

Gimė 1923 m. kovo 20 d. Steigiamojo Seimo nario Juozo ir Kazimieros Akmenskų šeimoje buvo jauniausia iš 5 dukrų.

Augo Tytuvėnuose, šalia mylimos Šiluvos Marijos šventovės.

1944 m. liepos 26 d. (per Šv. Onos šventę) apleido Lietuvą. Vokietijos Stuttgarto bei Nürtingeno pabėgėlių stovyklų gimnazijose dėstė lietuvių kalbą. Ištekėjo už a. a. Algirdo Ruzgo ir 1949 m. liepos 18 d. „General Eltinger” laivu atplaukė į Bostono uostą. Dukra Virginija Rūta gimė Schwäbisch Gmünd, Vokietijoje. Astra Yolanda Marija gimė Brooklyn, NY. Sūnus Lukas Gintaras atkeliavo į pasaulį jau Mamai Elenai vedėjaujant New Yorko Maironio vardo lituanistinei mokyklai, kur ji pirmam skyriui dėstė skaitymą/rašymą ir paruošė vadovėlį „Gintarėliai”. Mokyklai sėkmingai vadovavo dešimtmetį. Buvo viena iš pirmųjų Švietimo tarybos premijos pagerbtųjų lituanistikos mokytojų. Dažnai dalyvaudavo Dainavos mokytojų studijų savaitėje.

A. a. Elena mylėjo gamtą, paukščius, gėles, kūrė meno paveikslus iš lapų, žiedų, samanų ir gintarų, taip pat ir papuošalus. Buvo margučių vašku marginimo specialistė. Siuvo nuostabius drabužius bei kostiumus vaidinimams. Deklamavo eiles ir įrašydavo jas vaikaičiams Dariui Albertui, Baltijai Teresei, Almiui Gerardui ir Vyčiui Mariui į garsajuostes, kartu su prisiminimais ir dainomis/tautosaka iš Lietuvos.

Per savo ilgą 98-erių metų gyvenimą mūsų Mama įgyvendino Maironio dvasingumą, Kudirkos darbingumą ir laisvės idealą. Taipogi ir Baranausko gamtos subtilumą bei Basanavičiaus pilietiškumą. Jos šūkiai buvo „Kilkite ir kelkite!” ir „Niekados nesakyk negaliu, nes tas žodis – tai priešas žmonių”.

Iki paskutinių gyvenimo valandų rūpinosi vaikais ir vaikaičiais, džiaugėsi mūsų pasiekimais bei šeimomis. Mylėjo žentus ir marčias ir visus nuolat lydėjo palaima bei malda.

Promočiutės pasiilgs provaikaičiai: Arija Eliana McGinty, Sofija Aurora Udrytė, Lukas Juozapas McGinty, Matijas Cristiano Udrys, Tadėjus Patrikas McGinty ir Andris Gerardas McGinty.

Būdama jauniausia iš Akmenskaičių, Elena pragyveno seseris Daratą, Oną, Liuciną ir Juzefiną.

Tegul ilsisi jau Viešpaties ramybėje.

Virginija-Rūta ir Arūnas Udriai Astra-Yolanda ir Kęstutis Bileriai Lukas-Gintaras Ruzgys.

    2021-04-04 (M)
    2021-04-17 (A)

PETRAS ANTANAS JESKE


A†A PETRAS ANTANAS JESKE (1999 m. sausio 25 – 2021 m. balandžio 4).

Nuolankiai priimdami Dievo valią pranešame draugams ir pažįstamiems, kad 2021 m. balandžio 4 d. staiga netekome 22 metų sulaukusio Petro Antano Jeske.

Giliame liūdesyje pasiliko: tėveliai Indrė Rudaitytė ir Dean Jeske, broliai Mattas ir Aleksas, močiutė Ritonė Rudaitienė (a. a. Teodoras) bei daug giminių ir artimųjų Amerikoje ir Lietuvoje.

Petras gimė ir augo Glen Ellyn, Illinois, Čikagos priemiestyje. Lankė Glenbard South High School, buvo gabių mokinių (scholar) sąrašuose, krepšinio komandos kapitonas, beisbolo varsity grupės narys. Lemonte jis lankė Pipirų ratelį, Montessori ir Maironio lituanistinę mokyklą, žaidė krepšinį. Didelį ir atmintiną įspūdį jam padarė dalyvavimas turnyre su bendraamžiais lietuvaičiais Lietuvoje. Petras turėjo daug gerų draugų, nes buvo paslaugus, jautrus – „good kid”, su švelniu humoru. Studijoms pasirinko prestižinę School of Business at Indiana University, kur gegužės 8 d. bus įteikiami mokslo baigimo diplomai (Petro atveju – posthumous).

Pastaruoju laiku Petras ruošėsi paskutiniam egzaminui ir darbui vienoje didelėje verslo draudimo bendrovėje Denver, Colorado.

Petro laidotuvės bus balandžio 17 d., šeštadienį, 11 val. ryto St. Petronille katalikų bažnyčioje 420 Glenwood Ave., Glen Ellyn, IL.

Laidotuvių direkt.: www.williams-kamp.com, tel. 630-668-0016.

Kviečiame visus gimines, draugus ir pažįstamus dalyvauti laidotuvėse.

Giliame liūdesyje – Šeima.

    2021-04-03 (M)
    2021-04-09 (A)

MIKE „MOTIEJUS” JUKNIUS


A†A MIKE „MOTIEJUS” JUKNIUS mirė š. m. balandžio 3 d. Christ ligoninėje Oak Lawn, IL, sulaukęs 100 metų. Gimė 1921 m. sausio 29 d. Lietuvoje. Gyveno Čikagoje, Marquette Parko apylinkėje.

Nuliūdę liko: dukros – Genevieve Yeager su vyru Michael ir Irene Tschantz; mylintys anūkai – Matthew su žmona Michelle, Julia ir Alex; proanūkas Matthew; daug dukterėčių, sūnėnų, giminių ir draugų.

A. a. Motiejus buvo a. a. Olgos (Hesas) ir a. a. Olgos Alexandros (Zabalonskas) vyras ir a. a Steve Tschantz uošvis.

Motiejus atvyko į Ameriką 1950 m. ir daug metų dirbo meistru.

Priklausė Marquette Parko lietuvių namų savininkų draugijai, buvo šios draugijos valdybos narys.

Velionis bus pašarvotas penktadienį, balandžio 9 d. nuo 10 val. ryto Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje Marquette Parke, kurioje 11 val. ryto bus aukojamos šv. Mišios už jo sielą. Po Mišių velionis bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.

Nuoširdžiai kviečiame gimines, draugus ir pažįstamus dalyvauti šiose laidotuvėse.

Užuojautą galite išreikšti nuotolinėje svečių knygoje: www. palosgaidasfh.com.

Nuliūdusi šeima.

Laidot. direkt. – Palos Gaidas, tel. 708-974-4410 arba www.palosgaidasfh.com.

    2021-04-02 (M)
    2021-04-08 (A)

IRENE BRIZGYS SHEPUTIS


A † A IRENE BRIZGYS SHEPUTIS mirė 2021 m. balandžio 2 d. Chicago, IL. Gimė 1929 m. spalio 11 d. Chicago, IL. Gyveno Marquette Parko rajone.

Nuliūdę liko: vyras Eugene Brizgys, sūnus Martin Brizgys; sū­nus Leonard Brizgys bei kiti giminės. Velionė bus pašarvota ket­virtadienį, balandžio 8 d., 10 val. ryto Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje, Marquette Parke, kur 11 val. ryto bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišių velionė bus palaidota Šv. Kazimiero kapinėse. Nuoširdžiai kviečiame visus artimuosius, draugus ir pažįstamus dalyvauti laidotuvese.

Nuliūdusi šeima.

Laidot. direkt. Donald M. Petkus, 800-994-7600 arba www.petkusfuneralhomes.com.

    2021-03-31 (M)

ALGIRDAS BRONIUS VOLODKA


A†A
ALGIRDAS BRONIUS VOLODKA mirė š. m. kovo 31 d. savo namuose Antioch, IL, apsuptas savo šeimos. Jam buvo 76-eri, ilgai sirgo plaučių liga.

Gimė 1944 m. rugsėjo 22 d. Vokietijoje.

Gyveno Antioch, Lake Bluff, Lindenhurst priesmiesčiuose, anksčiau Čikagoje, Marquette Parko apylinkėje.

Nuliūdę liko: žmona Kristina Civinskaitė, dukra Kathrine su vyru Scott Hubert; sūnus Nikolas; anūkai Rebekah, Alexander, Steven, Kimberly bei daug sūnėnų ir dukterėčių.

Volodkų šeima pasitraukė iš Lietuvos nuo antros sovietinės okupacijos 1944 m. vasarą. Algirdas gimė Vokietijoje tų metų rudenį. Šeima emigravo į Ameriką 1950 metais.

Algirdas baigė Mount Carmel gimnaziją Čikagoje, po to – University of Illinois-Chicago, kur įgijo bakalaurą iš biologijos, ir Roosevelt University, kur įsigijo mikrobiologijos magistro laipsnį.

1966 m. vedė Kristiną ir kartu išgyveno 55 metus – iki Algirdo mirties.

Nuo 1969 m. iki pensijos 2004-aisiais dirbo Baxter Laboratories. Algirdas sąžiningai vykdė pilietines ir bendruomenines pareigas. Ilgus metus buvo balsavimo teisėjas (election judge).

Universiteto metais jis daug sportavo, ypač mėgdavo žaisti futbolą su draugais Marquette Parke. Buvo treneriu ir teisėju Lindenhurst miesto jaunimo futbolo lygoje. Daug laiko skyrė padėdamas pradžios mokyklos vaikams su negalia ruošti pamokas.

Labai mėgo gyvūnus ir augalus. Savanoriavo „Shedd Aquarium”, prižiūrėdamas jūros gyvūnus.

Velionio pageidavimu laidotuvės – privačios. Nuoširdžiai prašome prisiminti velionį savo maldose.

Nuliūdusi šeima.

    2021-03-18 (M)

RINGAILĖ JONYNAITĖ GUSTAITIENĖ ZOTOVIENĖ


A†A RINGAILĖ JONYNAITĖ GUSTAITIENĖ ZOTOVIENĖ mirė š. m. kovo 18 d., sulaukusi 96 metų.

Gimė 1924 m. Lietuvoje.

45 metus gyveno Juno Beach, FL, anksčiau Philadelphijoje, Čikagoje ir Detroite. Nuliūdę liko: dukros Rūta Gustaitytė Bronišas ir daktarė Andrea Zotovaitė; anūkės Larisa Bronišas Dooley ir Krista Bronišas; proanūkai Dalia ir Jonas Dooley, Zigmas ir Vida Witt; sesuo Rasa Jonynaitė Pukštys ir jos sūnūs Andrius, Edis ir Tomas Pukščiai su šeimomis.

Pasitraukusi iš Lietuvos nuo sovietų okupacijos, 1947 metais imigravo į Ameriką. Buvo lietuvių ir amerikiečių visuomenininkė ir gerai žinoma dailininkė, surengusi 23 meno parodas ir laimėjusi daug premijų. Jos darbai pasklidę po visą pasaulį.

Ringailė Zotovienė niekada neapleido lietuvybės: ji įkūrė tautinių šokių grupes Hanau stovykloje, Čikagoje ir Detroite. Parengė leidinius „Mūsų šokiai” ir „Lietuviai Floridoje” – pastarajame aprašyta Floridos lietuvių kultūrinė, politinė ir visuomeninė veikla. Buvo aktyvi Lietuvių Bendruomenės narė, priklausė Akademiniam skautų sąjūdžiui. Atkūrė lietuvių kultūros muziejų Lake Worth, Floridoje ir jam vadovavo 18 metų. Ji taip pat įkūrė Lietuvos Dukterų draugijos skyrių Floridoje ir jam vadovavo. Buvo LR garbės konsulo Palm Springs Stanley Balzeko asistentė. Ringailės tėvai, Antanina ir Zigmas Jonynai, už žydų išgelbėjimą buvo paskelbti Pasaulio Tautų Teisuoliais, filmą apie tai galima matyti per USHMM tinklalapį: collections.ushmm.org/search/ (reikia įrašyti „Ringailė Zotovas”.

Atsisveikinimas su a. a. Ringaile Zotoviene vyks gegužės mėnesį Floridoje, o birželio mėn. – Čikagoje. Datos bus praneštos vėliau.

Nuoširdžiai prašome gimines, draugus ir pažįstamus prisiminti velionę savo maldose.

Liūdintys artimieji.

    2021-03-14 (M)
    2021-04-14 (A)

RIMVYDAS EUGENIJUS MULOKAS


A†A RIMVYDAS EUGENIJUS MULOKAS iškeliavo po sunkios ligos 2021 m. kovo 14 d.

Liūdesyje paliko: žmoną Rūtą, dukrą Undinę su vyru Karigaila Petruliu, anūkes Gabiją, Dainavą ir Breką Petrulytes; dukrą Rimą su vyru Christopher Clarke, anūkus Liuciją ir Maksimą; dukrą Aušrą su vyru Mischa Hassan, anūkus Luką, Ailą ir Kieran; brolį Dainių su šeima bei giminaičius Lietuvoje, Australijoje, Kanadoje ir Amerikoje.

Rimas gimė 1942 m. sausio 28 d. Vilniuje, Jono Muloko ir Jadvygos Sakalauskaitės-Mulokienės šeimoje.

Mulokų šeima per karą pasitraukė į vakarus, trumpai gyveno Austrijoje, o nuo 1944 m. – Augsburge, Vokietijoje. Po karo atvykę į Ameriką apsigyveno East St. Louis, vėliau Čikagoje. Studijavo architektūrą University of Illinois, Urbana-Champaign. Studijų metu sutiko savo būsimą žmoną Rūtą Raulinaitytę, su kuria apsivedė 1964 m. Po universiteto baigimo 1966 m. Rimas dirbo architektu Čikagoje. Čia 1969 m. gimė pirma dukra Undinė. Dėl darbo persikėlė į New Jersey, o poto, 1972 m., į Californiją. 1973 m. Rimas su Rūta susilaukė antros dukros Rimos, o 1979 m. – trečios dukros Aušros. 1977 m. Santa Monicoje jis su tėvu architektu Jonu Muloku sukūrė architektų bendrovę ir kartu dirbo. Po tėvo mirties Rimas toliau projektavo ir statė Los Angeles mieste ir jo apylinkėse.

Rimas labai mėgo keliauti. Jie su Rūta apkeliavo visą pasaulį; keliavo taip pat su vaikais ir anūkais. Rimas mylėjo gyvenimą, mokėjo šypsotis, bendrauti, juoktis, švęsti, gyventi čia ir dabar. Jis nieko nepraleisdavo, visur ir visada aktyviai dalyvaudavo, ypač lietuviškoje veikloje. Jis buvo begalinio optimizmo, dosnumo ir humoro žmogus. Mylėjo savo šeimą, draugus, savo tėvynę Lietuvą ir jos krepšinį.

Atsisveikinimas vyks balandžio 14 d. 9:30 val. ryto Forest Lawn, Glendale CA. Vietoje gėlių Rimo Muloko atminimui prašome aukoti anūkų mėgstamiausioms stovykloms:

Rambyno stovyklai (Lithuanian Scouts Association) – 2808 San- ta Monica Blvd., Santa Monica, CA 90404;

Dainavos stovyklai (Camp Dainava) c/o Gytis Mikulionis – 1315 Santa Rosa, Wheaton, IL 60187.

Prašome visus pažįstamus ir draugus prisiminti velionį maldose.

Nuliūdusi šeima.

    2021-03-12 (M)
    2021-03-20 (A)

STASYS GOŠTAUTAS


A † A STASYS GOŠTAUTAS mirė 2021 m. kovo 12 d. Cape Cod, MA. Gimė 1939 m. sausio 3 d. Kaune, Lietuvoje.

Nuliūdę lieka: žmona Marija, sūnus Vytas Goštautas su su­ža­dė­­tine Gema; dukra Maya Zaprauskis su žentu Alex, anūkės Sau­lė, Vėja ir Lina; dukra Daiva Braunfelds su sužadėtiniu Eric, anū­kai Jonas ir Aistė; giminės ir draugai Lietuvoje ir visame pasau­ly­­je.

Su tėvais pasitraukė į Vokietiją 1944 m., gyveno Miunchene ir ki­tur, vėliau emigravo į Kolumbiją. Nuo pat jaunų dienų dirbo Bo­go­tos spaudoje, domėjosi menu bei Lietuvos vardo ir istorijos pla­tini­mu. Išleido dvi knygas, Arte Lituano (1959) ir Arte Colom­biano (1960). 1961 m. persikėlė į Čikagą. Vėliau gyveno New Yorke, kur 1966 m. Fordham University įgijo bakalauro laipsnį, o 1972 m. New York University apgynė daktaratą. New Yorke dirbo žur­nalis­tu ispanų kalba leidžiamame žurnale „Vision”. Nuo 1968 m. il­gesnį laiką dėstė ispanų literatūrą Wellesley College, vėliau dir­bo Boston University, Lafayette College ir University of Texas at Dallas, kur taip pat redagavo „Translators Review” žurnalą. Bos­to­­­ne užsiėmė verslu ir užaugino šeimą. Kompiliavo ir redagavo kny­gą Čiurlionis: Painter and Composer (1994).

A. a. Stasiui visą gyvenimą rūpėjo kova dėl Lietuvos nepri­k­lau­somybės. Jis nuolat rašė straipsnius lietuvių, anglų ir ispanų periodinėje spaudoje, tarp jų „Vision”, „Drauge”, „Aiduose”, „Met­­menyse”, „Amerikos lietuvyje”, „Bridges” ir kt. Redagavo „Lituanus” ir „Bridges”. Būdamas PEN klubo nariu, tarp kolegų rašytojų garsino Lietuvos priespaudos aktualijas, anksti užmegzdamas ir palaikydamas ryšį su Lietuva. Dažnai grįždavo į tėvynę, o, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dėstė ispanų literatūrą Vy­tauto Didžiojo universitete Kaune.

Su velioniu bus galima atsisveikinti prieš šv. Mišias šeštadienį, kovo 20 d., 10 val. r. Šv. Petro bažnyčioje, Pietų Bostone. Gedu­lin­­­gos Mišios bus atnašaujamos 11 val. r. Laidotuvės vyks privačiai. Vietoje gėlių velionio prisiminimui prašoma jo vardu aukoti JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybai (Lithuanian Ame­ri­can Community, Inc.) arba Neringos stovyklai (Camp Neringa Inc.) ℅ Taupa P.O. Box 95 South Boston, MA 02127.

A. a. Stasy, Tėte, Bočiau, mylėsime tave amžinai.

Ilsėkis ramybėje.

Nuliūdusi šeima.

    2021-03-12 (M)
    2021-05-14 (A)

REGINA GERVINAITĖ BEDER


A†A REGINA GERVINAITĖ BEDER Amžinybėn iškeliavo š. m. kovo 12 d., savo namuose Pietų Californijoje, apsupta šeimos. Jai buvo 96-eri.

Gimė 1924 m. Kaune, Lietuvoje. Buvo jauniausia iš 8 vaikų Antano ir Uršulės Gervinų šeimoje.

Liūdesyje lieka: sūnus Mark, marti Inga, anūkės Stephanie ir Danielle, dukterėčia Ilona Kybartienė su šeima, dukterėčia Rita Knight su šeima, sūnėnas Ričardas Gervinas su šeima, sūnėnas Algis Kalvaitis su žmona Suzanne bei jų vaikai – Kent Kalvaitis ir Kathy Penkiunas su šeimomis.

Regina buvo a. a. Antano ir a. a. Uršulės duktė, a. a. Rostislavo žmona, a. a. Vidos mama bei a. a. Stanislavo, a. a. Valerijos, a. a. Marijos, a. a. Stefanijos, a. a Albino, a. a. Aleksandro ir a. a. Antano sesuo.

Kaune baigė Šventosios Širdies seserų vienuolyno gimnaziją. Vykstant Antrajam pasauliniam karui, kad išvengtų komunistinės okupacijos ir priespaudos, buvo priversta palikti gimtąją šalį. Pasitraukė į Austriją, po to į Vokietiją, kur Tiubingeno universitete pradėjo odontologijos studijas. 1949 m. kartu su kitais šeimos nariais emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno Pietų (South) Bostone. Pabaigė savo studijas Massachusetts Farmacijos ir sveikatos mokslų kolegijoje, įsigydama dantų higienos specialistės diplomą ir taip praėjo ilgą karjeros kelią. Buvo gerbiama ir vertinama savo kolegų bei pacientų.

1957 m. Regina susituokė su savo mylimu vyru Rostislavu Beder ir apsigyveno Westwood, MA. Čia meilės santuokoje išgyveno 52 metus ir užaugino du vaikus – dukterį Vidą ir sūnų Mark. Regina mokėjo septynias kalbas, mėgo klasikinę muziką, operą, keliones, sportą, o taip pat domėjosi arkliais ir mylėjo šunis. Ji buvo aktyvi Bostono lietuvių veikloje, giedojo lietuviškame bažnyčios chore.

Atsisveikinimas su velione vyks penktadienį, gegužės 14 d., 11 val. r. Šv. Petro lietuvių bažnyčioje Bostone.

VietojE gėlių Reginos Beder atminimui galima siųsti aukas Lietuvių Fondui (The Lithuanian Foundation, Inc.,), 14911 127th St., Lemont, IL 60439 arba lithuanianfoundation.org (memo: In Memo- ry of Regina Beder).

Nuliūdusi šeima.