2012-ieji: įsipareigojimų ir tiltų tiesimo metai
DALIA CIDZIKAITĖ
Lietuviams išeivijoje visais laikais gerai sekėsi skleisti ir
plėtoti savo kultūrinę veiklą. Todėl net neabejoju, jog ateinančiais
metais birželio 28–liepos 1 d. Boston mieste įvyksianti XIV
Lietuvių tautinių šokių šventė bus ir sklandžiai
surengta, ir sėkminga. Pavyks ir mažesni 2012 metais planuojami JAV
lietuvių kultūriniai renginiai, kaip antai jau vasario 4 d. lietuvių
liaudies meno ansamblio ,,Dainava”, Psichologinės ir dvasinės
pagalbos draugijos bei Lietuvos Respublikos generalinio konsulato
Čikagoje rengiamas meno, literatūros bei chorinės muzikos renginys
,,Turbūt ne dėl savęs esu”, skirtas paminėti Lietuvos
nepriklausomybės dienai. O kur dar įvairūs tradiciniai ,,baliai”,
minėjimai, sukaktys, mugės, pavienių šokių grupių, chorų
koncertai…
Kiek sunkiau išeivijos lietuviams sekasi dalyvauti politinėje,
visuomeninėje ir socialinėse srityse, dar sudėtingiau –
išeiti už lietuviškos veiklos ribų. Nors keletas
visuomeninių judėjimų šiais metais susikūrė ar atsikūrė. Du
iš jų – JAV Lietuvių visuomeninis komitetas, savo veiklą
atnaujinęs 2007 metais, ir Judėjimas už Lietuvos pilietybės
išsaugojimą – pagrindiniu savo veiklos tikslu pasirinko
kovą už dvigubą pilietybę. Šio klausimo svarstymas, šiais
metais kiek aprimęs, įsigaliojus naujam Pilietybės įstatymui, ir vėl
taps aktualus ateinančiais 2012 metais, kai vyks rinkimai į Lietuvos
Respublikos Seimą.
Tad kitais metais rinkimų karštlige sirgs ne tik JAV, kur jau
kuris laikas vyksta rinkimų kampanija, bet ir Lietuva, pastaroji
– 2012 metų spalio mėnesį. Išeivijos lietuviams, tiksliau
– Lietuvos Respublikos piliečiams, tai bus ne tik gera proga
atlikti savo pareigą ir prisiimti atsakomybę už naują Seimo ir būsimos
Vyriausybės sudėtį bei šalies viziją, bet ir parodyti, jog jie
gali būti dar vienas politinis balsas Lietuvos padangėje.
Akis užkliuvo už ,,The New York Times” išspausdintos
nuotraukos iš neseniai Egipte įvykusių pirmų demokratinių
rinkimų šalyje. Nuotraukoje matomas ant asilo į kaime įrengtą
balsavimo punktą, kuriame vienas stalas su kėde, atjojęs egiptietis.
Ant asilo sėdi ir egiptiečio sūnus, turbūt dar per jaunas balsuoti, bet
kuriam tėvas, matyt, nori parodyti, kaip atrodo laisvi ir demokratiniai
rinkimai. Užsienio lietuviams ant asilų į balsavimo būstines jau
nereikia keliauti, o jei Lietuvos politikų ketinimai pakeisti balsavimo
būdą bus įgyvendinti, greitai balsuoti galėsime neišėję
iš namų – internetu. Tik kodėl mums taip menkai rūpi
sunkiai iškovota demokratinė santvarka Lietuvoje?
Besidomintys tvirtesniais ryšiais su kitomis Baltijos
šalimis – Latvija ir Estija – neturėtų praleisti
progos apsilankyti 2012 metais balandžio 26–28 d. University of
Illinois at Chicago vyksiančioje 23oje Association for the Advancement
of Baltic Studies konferencijoje ,,Globali Baltija: ateinantys 20
metų”. Joje dalyvaus per 200 mokslininkų iš trijų Baltijos
šalių, taip pat Australijos, Brazilijos, Kanados, Suomijos,
Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Rusijos,
Švedijos, JAV ir kitur, besidominčių Lietuvos, Latvijos ir
Estijos politine, socialine ir ekonomine padėtimi, istorija, kultūra,
literatūra ir kalba, verslu ir kt. Renginyje jau sutiko dalyvauti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai JAV, taip pat Latvijos Saema
narys.
Ateinančiais metais Čikagoje vyks ir trys svarbūs pasauliniai
renginiai: gegužės 15–22 d. G8 (aštuonių didžiausių
pasaulio ekonominių šalių), o gegužės 20–21 d. –
NATO suvažiavimas, kuriame žada dalyvauti ir LR prezidentė Dalia
Grybauskaitė. Keliomis dienomis anksčiau į Čikagą, į 12 Pasaulio
Nobelio premijų laureatų metinį suvažiavimą suvažiuos ir Nobelio
premijos laureatai. Renginiui vadovaus buvusios Sovietų Sąjungos
vadovas Michail Gorbačiov ir buvęs Romos miesto meras Walter Veltroni.
Jau senokai Amerikos lietuviai būrėsi į profesines grupes. 2011 metais
Čikagoje susikūrė nauja grupė – Čikagos lietuvių profesionalų
grupė, kurios veikla, norisi tikėti, suburs jaunesnius, šiuo
metu karjeros aktyviai siekiančius lietuvius ar lietuvių kilmės žmones.
Linkiu jiems rūpintis ne tik savo asmenine karjera, bet ir tapti
ambicingesniais dalyviais lietuviškos visuomenės padangėje.
Gražių sumanymų ir skatinimo būti aktyvesniais visuomeninėje ir
socialinėje veikloje sulaukiame iš Lietuvos Respublikos
ambasados JAV, jau daugiau nei metai vadovaujamos Žygimanto Pavilionio.
Iš 2011 metais ambasadoje vykusių vėliausių renginių norisi
paminėti labdaros vakarą, skirtą Neringos stovyklai, nukentėjusiai nuo
viesulo, paremti, apskritojo stalo diskusiją tarp lietuvių ir žydų
bendruomenių atstovų, kurios metu kalbėta, kaip pagerinti lietuvių-žydų
santykius. Gruodžio 11 dieną LR ambasadoje įvyko pirmasis vietos
lietuvių ir žydų bendruomenių narių neformalaus tarpusavio supratimo
forumo surengtas projektas „Chanukos-Kūčių šventė”,
kuriuo siekta supažindinti bendruomenių jauniausius narius su vieni
kitų tradicijomis ir papročiais. Tikėkimės, jog projektas, pavadintas
,,Saulėgrąžų projektu”, subrandins ne vieną pilnavidurį žiedą.
Tarpusavio tiltus tiesti raginčiau ir skirtingoms imigracinėms bangoms
priklausantiems JAV lietuviams, ypač gausesniuose telkiniuose. Buvęs LR
gen. konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, paklaustas, ką reikia
daryti, kad bangos labiau suartėtų, visada ragindavo atsisakyti
skirstymo į bangas ar grupes ir kalbėti apie visus lietuvius
išeivijoje. Deja, toks siūlymas pačios problemos nepanaikina.
Turbūt neatsitiktinai projekto ,,Immigrant Connect Chicago”,
kuriame jau dvejus metus dalyvauja ir ,,Draugas”, studentai,
pasirinkę rašyti lietuviška tema, rašo apie jiems
labiausiai pastebimus dalykus – apie JAV lietuvių imigracines
bangas, jų skirtumus ir atitrūkimą viena nuo kitos. Pašaliečiai
tai pastebi, kodėl mes – ne?
Sunku pasakyti, koks likimas laukia Lietuvos Vyriausybės paskelbtos
programos ,,Globali Lietuva” – užsienio lietuvių
įsitraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo 2011–2019 metams
projekto. Projektas, viešai pradėtas svarstyti dar 2010 metų
liepos mėnesį, atrodo, yra įstrigęs biurokratiniuose koridoriuose ar
dėl kažkokių priežasčių dulka biurokratų stalčiuose ir iki šiol
nėra vykdomas. Nors Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuviai,
įvairios nevyriausybinės organizacijos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė
išsakė nemažai kritikos ,,Globalios Lietuvos” programai,
kol kas ji yra vienintelis Lietuvos valdžios sukurtas oficialus
dokumentas, kuriuo bandoma nusakyti ir apibrėžti ryšį su apie
1,3 mln. už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių kilmės ir iš
Lietuvos kilusių asmenų, iš jų – apie 300,000 Lietuvos
Respublikos piliečių.
Katalikiškame pasaulyje tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje
prasideda Palaimintojo Jurgio Matulaičio metai. Lietuvos žurnalistas
Tomas Viluckas pagrįstai klausia, ar pavyks nupūsti dulkes nuo
Palaimintojo, juk, rašo jis, ,,esama pavojaus apsiriboti
iškilmingais renginiais ir pamaldžiais veiksmais, bet taip ir
likti nepasiekus esmės”. Tad ir vėl palinkėjimas – ne tik
paminėti Pal. Matulaičio metus, bet ir ieškoti juose gilesnės
prasmės, sąsajų su Matulaičio ir mūsų laikais.
Pal. Matulaitis į pasaulį ėjo su šūkiu ,,Blogį nugalėti
gerumu”. Šiuo šūkiu jau ne pirmi metai vadovaujasi
JAV lietuvių įkurtos labdaros organizacijos ir klubai: „Vaiko
vartai į mokslą”, Lietuvos vaikų globos būrelis
„Saulutė”, Lietuvos Dukterų draugija, Los Angeles ,,Vaikų
viltis”, Čikagos moterų klubas „Alatėja”.
Šiais metais ranką mažiau turintiems ištiesė Philadelphia
Lietuvių Bendruomenė, prisijungusi prie Lietuvos projekto ,,Vaikų
svajonės”, o ką tik savo 50metį atšventęs ir vėl jėgų
įgavęs St. Petersburg Lietuvių klubas šiais metais kalėdinėmis
dovanomis pradžiugino Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius.
JAV ekonomikai ir toliau šlubuojant, socialinė rūpyba, dvasinė,
moralinė ir finansinė pagalba šalia esančiam bus ypač svarbi
ateinančiais metais. Praėjusiais metais iš gyvenimo savo noru
pasitraukė keli Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenę tautiečiai. Jų
netekimas rodo mūsų, lietuviškos visuomenės, pažeidžiamumą,
nesugebėjimą laiku pastebėti pagalbos laukiantį ir padėti jam.
Žvilgsnį nukreipus į savą daržą, ,,Draugui” norėtųsi palinkėti,
kad ateityje ne jis ieškotų skaitytojų, bet skaitytojai jo
ieškotų. O kol toks noras pildosi, smagu pasidžiaugti kur kas
apčiuopiamesniais dalykais: stipria ir palaikančia komanda,
pareigingais ir sukalbamais bendradarbiais, senais ir naujais
skaitytojais.
Visų mūsų laukia dar vieni politinių, visuomeninių ir kultūrinių įvykių
nestokosiantys metai. Ar būsime tik pasyvūs jų stebėtojai, neretai
– ir bumbėtojai, ar aktyvūs, balsą turintys ir juo
pasinaudojantys dalyviai, priklausys tik nuo mūsų pačių.
Savo ir redakcijos vardu linkiu Jums įdomių ir palankių 2012-ųjų metų.