Vatikanas skatina pasaulinę finansų reformą
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Popiežiaus taryba teisingumui ir taikai 2011 m. spalio 24 d. paskelbė
dokumentą, kuriuo raginama steigti prekybos mokesčių ir globalinės
politikos autoritetą. Panorau geriau susipažinti su taryba ir jos
užduotimi.
Antrajame Vatikano suvažiavime buvo pasiūlyta sudaryti komisiją, kuri
rūpintųsi socialinio teisingumo plėtote katalikų visuomenėje.
Teisingumo ir taikos komisija, vėliau tapusi taryba, buvo įsteigta 1967
m. Šiuo metu jai pirmininkauja kardinolas Peter Kodwo Appiah
Turkson. Į ją įeina 7 kardinolai, 7 arkivyskupai ir vyskupai, 12
profesorių bei daktarų. Taip pat yra 16 štabo narių ir 12
patarėjų.
Netolimoje praeityje Taryba paskelbė nemažai dokumentų. Tarp jų
minėtini dokumentai dėl geresnio žemės paskirstymo (1997), kovos su
neturtu (1999), vandens išteklių (2003), tarptautinės ginklų
prekybos (2006) ir kovos su korupcija (2006). Šalia šios
yra ir kitos tarybos, besirūpinančios pasauliečių reikalais,
krikščionių vienybe, šeima, pabėgėliais, kultūra,
evangelizacija ir kt.
OSV katalikų savaitraštis lapkričio pradžioje šia tema
išspausdino vedamąjį. Dėmesio vertas paties dokumento
pavadinimas – angliškai jis skamba ,,Towards Reforming the
International Financial and Monetary Systems in the Context of Global
Public Authority” (lietuviškai būtų ,,Tarptautinė finansų
reforma pasaulinio autoriteto priežiūroje”). Šiame 18
puslapių dokumente siūloma įvesti mokesčius už prekybą ir įkurti
globalinį ekonomikos autoritetą.
Nors šis dokumentas nebuvo paskelbtas popiežiaus vardu ir nėra
jo pasirašytas, Benediktas XVI jam pritaria. Vieno skrydžio
šią vasarą metu popiežius žurnalistams aiškino, kad
ekonomikos negalima matuoti vien pelno matu, kad reikia žiūrėti, kiek
bendro gėrio iš to gaunama. Tai uždeda atsakomybę kitiems.
,,Reikia atsakomybės savo kraštui, o ne vien sau. Reikia
atsakomybės visai žmonijai”, – kalbėjo popiežius.
OSV vedamajame klausiama, ar tikrai reikia jausti atsakomybę už
neturtingas ir tolimas šalis. Šis Popiežiaus tarybos
nurodymas yra gana sunkiai priimtinas šių dienų amerikiečiui,
įskaitant ir JAV katalikus. Neseniai atlikta apklausa, cituojama
vedamajame, rodo, kad daugiau nei 70 proc. amerikiečių norėtų iš
viso panaikinti JAV finansinę paramą užsieniui. Dosniau nusiteikusiems
naujai išleistas dokumentas duoda progą apmąstyti pagrindinę
prielaidą, kad kiekvienas asmuo ir kiekviena bendruomenė dalijasi
atsakomybe už visuomenės gėrio skatinimą ir plėtrą.
Šias eilutes rašydamas negalėjau gauti čia aptariamo
dokumento vertimo į anglų kalbą, jis buvo prieinamas tik keliomis
kitomis kalbomis. OSV vedamajame nurodoma, kad dokumente
išvardyta keletas finansinių krizių, nuo 1970 m. iki šių
laikų, ypač paaštrėjusių 2008 m. su bankų ir namų savininkystės
krize Amerikoje. Dokumente pasidžiaugta globalizacijos proveržiais, bet
pastebima, kad sumažėjusi kontrolė esamą padėtį dar daugiau
paaštrino. Dokumentas smerkia ekonominį liberalizmą, kuris
atmeta taisykles ir priežiūrą. Dokumento ,,širdis” yra
kvietimas priimti solidarumo etiką, paremtą globalinio gėrio logika,
kuri viršija įvairių grupių interesus. OSV vedamasis taip pat
pastebi, kad joks JAV politikas neskubės šių principų
pasisavinti ir jų skelbti kitiems. Vadinasi, dabartiniai Amerikos
interesai ir Katalikų Bažnyčios mokymas apie socialinį teisingumą
kryžiuojasi.
OSV savaitraštyje pateikiama ilgesnė šio dokumento
ištrauka, kurią čia tik trumpai aptarsiu ir apibendrinsiu.
,,Šios kartos užduotis yra atpažinti ir sąmoningai priimti naujo
pasaulio dinamiką, siekiant universalaus gėrio”, – teigiama
dokumente. Šie pasikeitimai vyks pamažu, nes pasaulio
šalims reikės dalį savo turimos kontrolės perleisti pasauliniam
autoritetui. Siekiant ekonominės globalizacijos, jau dabar yra
peržengiamos valstybių sienos. Visa tai veda prie bendro gėrio
žmonijai. Kiekvienas krikščionis yra kviečiamas atsiliepti į
kvietimą broliškumui ir bendram gėriui. Tai – socialinė ir
dvasinė misija, siekianti žmonijos gėrio Dievo karalystėje.
Pasauliui einant pakeliui į globalizaciją, pasaulinis autoritetas yra
būtinas. ,,Žinant žmogaus prigimtį, reikalingi pasikeitimai nebus
priimti išskėstomis rankomis”, – rašoma
dokumente. Primenama Babelio bokšto istorija, aprašyta
Šventajame Rašte. Žmonių įvairumas gali vesti į
susiskaldymą. Yra galimybė, kad kultūriniai skirtumai gali sukelti
pasipriešinimą. Kur savanaudiškumas ir skirtumai klesti,
ten sunku susivienyti. Žmonės, nesuvokiantys orumo ir broliškumo
vertės, gali tapti Babelio bokšto aukomis. Dokumento
ištraukoje taip pat kalbama, kad Sekminės yra atsakymas Babelio
nuotaikai. Tik harmoninga dvasia, pakylanti virš susiskaldymų ir
nesutarimų, suteiks žmonijai tikros darnos galimybę. Tik tokiomis
sąlygomis galima įsivaizduoti naują pasaulį, kuriame bus sukurtas
pasaulinis autoritetas, tarnaujantis bendram gėriui.
Anksčiau minėtame pokalbyje su spaudos atstovais popiežius Benediktas
XVI išsakė savo susižavėjimą gausiais savanoriais, kurie
pasaulyje darbuojasi ne sau, bet kitiems ir tame atranda gyvenimo
prasmę. Anot popiežiaus, tokių pastangų skatinimas ir skleidimas yra
Bažnyčios misija.
Man asmeniškai nerimą kelia pasaulio lėkimas į globalizaciją,
kuris su savimi nusineš taikoje gyvenančių šalių tapatybę
ir kultūrinį savitumą. Matant lietuvių tautos savanorišką
išsivaikščiojimą, ši Vatikano paskata, nors ir su
gerais norais ir ketinimais, mums ne pakeliui.