Lengviau pasakyti, negu padaryti
Patarimai sveikam protiniam gyvenimui
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Protinės sveikatos specialistai yra linkę menkinti gyvenimo būdo įtaką
protinės sveikatos ugdymui. Prieš tokią ilgalaikę tradiciją
pasisako Roger Walsh, University of California psichologijos
profesorius, vienoje savo studijoje, išspausdintoje žurnalo
,,American Psychologist” šių metų spalio numeryje. Verta
su jo radiniais ir išvadomis susipažinti ir, pagal reikalą, sau
pritaikyti.
Nesveikas gyvenimo būdas ar stilius daug prisideda prie psichinių
patologijų. Modernioje visuomenėje daug ligų, susijusių su mirtingumu,
yra saistomos gyvenimo stiliaus. Čia paminėtini širdies ligos,
nutukimas, diabetas ir vėžys. Gyvenimo stilių pakeitus tik keturiose
srityse – rūkyme, kūno mankštoje, alkoholio vartojime ir
mityboje, pakeisite savo sveikatą ir mirtingumo rodiklius.
Gerai dokumentuotoje studijoje, nurodančioje apie 150 mokslinių
šaltinių, autorius išskiria aštuonias gyvenimo
būdo sritis: kūno mankštą, mitybą ir dietą, laiką, praleistą
gamtoje, santykius su kitais, laisvalaikio užsiėmimus, įtampos
sumažinimą, religiją bei dvasingumą ir aukojimą bei savanorystę.
Kūno mankšta
Kūno mankšta yra naudinga puoselėjant tiek fizinę, tiek protinę
sveikatą. Mankšta gali sumažinti depresijos riziką ir protavimo
negalavimus. Mankšta taip pat mažina chronišką skausmą ir
net kai kuriuos šizofrenijos požymius. Iki šiol
daugiausia yra tirtas mankštos ryšys su depresija. Daug
tyrimų rodo, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp mankštos
ir švelnios bei vidutiniško laipsnio depresijos, o
mankštinantis depresija sumažėja arba jos galima
išvengti. Gauti rezultatai prilygsta psichoterapijos bei vaistų
terapijos rezultatams. Rasta, kad mankšta padidina smegenų tūrį
bei kraujo apytaką.
Neturėtų stebinti, kad mankšta turi teigiamos įtakos protiniams
sugebėjimams bei atminčiai. Mankštos nauda pastebėta Alzheimer
ligos paliestiems, ypač moterims. Šio skyrelio išvadoje
Walsh cituoja antrąjį JAV prezidentą John Adams: ,,Seni protai yra kaip
seni arkliai – juos reikia mankštinti, jeigu nori, kad jie
liktų darbingi.”
Mityba ir dieta
Yra daug įrodymų, kad mityba glaudžiai susijusi su protine sveikata.
Tolimesnės išvados yra padarytos ištyrus 160 mokslinių
studijų. Labai svarbus yra maisto pasirinkimas. Renkantis maistą
būtinai reikia rinktis vaisius ir daržoves. Sveika valgyti ir žuvį,
ypač jūroje užaugusią (o ne ūkyje užaugintą) lašišą.
Reikia vengti maisto su dideliu kalorijų kiekiu. Rasta, kad nutukimas
neigiamai veikia sugebėjimą protauti, taip pat smegenų tūrį. Patariama
vengti gyvulinių riebalų. Įtakos turi ir mitybos papildai kaip žuvų
taukai bei įvairūs vitaminai. Protinei sveikatai daugiausia naudos turi
žuvų taukai, nors čia slypi pavojus turintiems skrandžio problemų
– žuvų taukai sulėtina kraujo krešėjimą.
Išskirtinai paminėta vitamino D svarba, kurio trūkumas neigiamai
veikia protinį pajėgumą.
Laikas, praleistas gamtoje
Nuo žilos senovės filosofai pabrėžė gamtos įtaką žmonių sveikatai.
Modernus žmogus atsiriboja nuo gamtos ir paskęsta triukšme,
dirbtinoje šviesoje, skubiame gyvenimo tempe. Tai atsiliepia
žmonių nuotaikai, miegui ir dienos ritmui. Sumažėja dėmesys, suprastėja
akademinis našumas. Per paskutinius 50 metų prisidėjo dar vienas
dirbtinis trukdis. Tai televizijos ir po to atsiradusių elektroninių
išradimų įtaka. Jau kalbama apie šių naujovių neigiamą
įtaką vaikų smegenų vystymuisi. Taip pat rasta, kad smurto perkrautos
TV laidos skatina agresyvų elgesį. Kai tuo tarpu visuomenei naudingų
vertybių pristatymas skatina artimo meilės darbus. Jau pradedama
kalbėti apie ,,technopatologiją”, vedančią į dėmesio bei
protavimo sumažėjimą, informacijos perkrovimą ir žalingus įpročius.
Baiminamasi dėl ,,išpūstos” realybės (angl. hyperreality),
kai gyvenimo realybė yra dirbtinai padidinama. Atsiranda pavojus
reaguoti į išpūstą, perdėtą realybę, taip nutolstant nuo
tikrosios realybės. Gamta čia gali pasiūlyti gaivinančios ramybės
,,vaistų”.
Santykiai su kitais
Yra daug įrodymų, pritariančių išvadai, kad geri santykiai su
kitais yra svarbūs tiek protinei, tiek fizinei sveikatai. Geri
santykiai mažina slogos, insulto galimybę, net mirtingumą. Geri
santykiai yra glaudžiai susiję su laime, gyvenimo kokybe, protiniu
našumu ir sumažėjusia protinių ligų rizika. Yra duomenų,
rodančių, kad mes esame vienas nuo kito priklausantys sutvėrimai,
užprogramuoti santykiams su kitais. Tuo pačiu yra žinoma, kad
šiais laikais amerikiečiai praleidžia mažiau laiko su
šeima, pažįstamais, turi mažiau artimų draugų ir yra mažiau
įsitraukę į savanorišką veiklą savo gyvenamoje apylinkėje.
Susirūpinimą kelia socialinis atskirtumas. Galvojama, kad teigiami
santykiai su kitais yra tarsi skiepai nuo sveikatos tykojančių pavojų.
Laisvalaikio užsiėmimai
Tokie užsiėmimai gali glaudžiai sietis su jau minėtais veiksniais
– laiku, praleistu gamtoje, santykiais su kitais. Čia taip pat
reikia paminėti estetiškus užsiėmimus bei kūrybingumą,
saviraišką.
Įtampos sumažinimas
Chroniška įtampa kenkia žmonių sveikatai. Būdai su ja kovoti yra
giminingi būdams, paminėtiems mankštos, santykių su kitais ir
religijos bei dvasingumo skyreliuose. Yra sukurta įtampų mažinimo
ištisa pramonė, apimanti meditaciją bei atsipalaidavimą.
Meditacija sumažina įtampą įvairiose pacientų grupėse bei pavieniuose
žmonėse. Paminėtini kraujo spaudimo, hormonų bei skausmo sutrikimai.
Religija ir dvasingumas
Skaičiuojama, kad 90 proc. pasaulio gyventojų dalyvauja religinėse ir
dvasinėse apeigose. Yra žinoma, kad egzistuoja teigiamas ryšys
tarp religinio įsitraukimo ir protinės sveikatos. Teigiamas
ryšys rastas 426 iš 724 peržiūrėtų studijų. Bendrai
paėmus, pastebimas teigiamas religinio įsitraukimo poveikis, ypač jeigu
tokio įsitraukimo centre yra meilės ir atlaidumo tematika. Tokia nauda
sumažėja arba pasidaro neigiama, jeigu yra pabrėžiamos kaltės ir
bausmės temos.
Rastas ryšys ir tarp amžiaus ilgumo ir bažnyčios lankymo.
Lankantys bažnyčią bent kartą per savaitę vidutiniškai gyvena
septyneriais metais ilgiau už kitus. Vėl pabrėžtina ryšių su
kitais žmonėmis svarba – bažnyčioje ir už jos ribų.
Aukojimas ir savanorystė
Nuo senų senovės labdara ir patarnavimas kitiems yra laikomi dorybėmis.
Nauda yra dvipusė – davėjui ir gavėjui. Gavėjas jaučiasi
laimingesnis, sveikesnis protiškai, labiau subrendęs
dvasiškai. Altruizmas apvaldo kenksmingą pavydą, godumą, pavydą
ir egoizmą. Tuo pačiu jis skatina džiaugsmą, meilę ir dosnumą. Rasta,
kad savanoriai yra psichologiškai laimingesni ir sveikesni. Yra
paradoksalu, kad duodant kitiems savo išteklius ir laiką tampama
laimingesniu. Tačiau čia reikia įterpti perspėjimą. Nemažai žinoma apie
globotojų išsekimą, tiesiog susinešiojimą. Tokie žmonės,
globodami ir prižiūrėdami kitus, sergančius ar su negalia, persitempia,
bandydami atlikti daugiau, negu leidžia jų jėgos.
Nereikėtų atsiriboti nuo galvojimo, kad aukojimas ir savanorystė yra
pagalba vien kitiems. Prisiminkime Dalai Lama patarimą: ,,Jeigu būsite
savanaudžiai, būkite tokiais išmintingai. Meilė kitiems ir
tarnavimas jiems atneš tokį atpildą, kurio kitaip
negausite.”
Sukaupiau daug informacijos, pasidalijau nemažu skaičiumi mokslinių
atradimų. Visa bėda, kad kartais lengviau pasakyti, negu padaryti.
Tačiau tai neturėtų mūsų atbaidyti nuo noro būti sveikesniais ir
laimingesniais.