LKRŠ reikalų tvarkytoja Vida Jankauskienė Šalpos būstinėje darbuojasi nuo 1994 metų.
Loretos Timukienės nuotr.
Vida Jankauskienė: ,,Šalpos ateitis yra šviesi”
Lietuvių katalikų religinė šalpa mini 50-metį
LORETA TIMUKIENĖ
Apie Lietuvių katalikų religinę šalpą (LKRŠ),
šiemet švenčiančią 50 metų, neseniai ,,Drauge”
rašė Romualdas Kriaučiūnas (2011 m. birželio 11 d.). Jis
apžvelgė Šalpos ištakas ir nuveiktus darbus, kuriems
suskaičiuoti neužtektų ir kelių rankų pirštų. Prieš pusę
amžiaus įkurta gelbėti ir ginti tikėjimo reikalų Sovietų Sąjungos
okupuotoje Lietuvoje, teikti pagalbą Lietuvos bažnyčioms ir religiją
palaikantiems, šelpti besirengiančius į dvasinį luomą laisvame
pasaulyje, po nepriklausomybės atkūrimo LKRŠ stambiomis sumomis
remia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje stiprinimą, religinio auklėjimo bei
sielovados projektus, krikščionišką spaudą, karitatyvinę
ir evangelizacinę veiklą, ypatingą dėmesį skirdama jaunimo doros bei
krikščioniškų vertybių puoselėjimui.
Šįkart kalbiname žmogų, jau 18 metų besidarbuojantį šioje
organizacijoje ir galintį iš arčiau pažvelgti į jos veiklą
pastaraisiais dešimtmečiais. Neseniai viešint New York
mieste pasitaikė proga užsukti į Šalpos būstinę, kurioje
LKRŠ reikalų tvarkytoja Vida Jankauskienė darbuojasi nuo 1994
metų. Tiek pat laiko organizacijoje darbuojasi ir Josephine Senken,
kuri kruopščiai tvarko ne tik finansus, bet ir visą krūvą
raštinei reikalingų darbų. Matant būstinėje pilnas dėžes
dokumentų, laiškų, nuotraukų, atspindinčių pusės
šimtmečio Šalpos veiklą, sunku net suvokti, kiek žmonių
likimų geresne linkme pakreipė ši organizacija, gyvuojanti
buvusių ir dabartinių geradarių dėka.
V. Jankauskienė, kuriai niekada nebuvo svetimas savanorystės
principas, daugelį metų dirbo ne tik apmokamą darbą, bet ir kiek
galėdama ji stengėsi prisidėti ir prie lietuviškos
savanoriškos veiklos, paaukodama tam daug laisvo laiko, nors
penkių vaikų šeima irgi reikalavo nemažai dėmesio. Todėl, kai J.
E. vysk. Paulius A. Baltakis, OFM pasiūlė moteriai Šalpos
reikalų vedėjos pareigas, Vida mielai sutiko, nes, pasak jos, jautė,
kad čia bus gera proga prisidėti prie pagalbos Lietuvai, o tai visuomet
buvo jos širdies svajonė. Dirbdama su vysk. P. A. Baltakiu,
turėjo gerą progą artimiau susipažinti su Lietuvos Bažnyčios gyvenimu,
jos problemomis ir pasiekimais. ,,Turint gerą viršininką,
visuomet durys buvo atviros klausimams, sumanymams, pokalbiams ir tai
užtikrino malonų darbo laikotarpį”, – prisimena LKRŠ
reikalų tvarkytoja.
Pasak V. Jankauskienės, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990
metais Šalpos poreikiai labai pasikeitė ir, norint daugiau
padėti Lietuvos Bažnyčiai šiuo svarbiu atgimimo laikotarpiu,
LKRŠ įvyko persitvarkymas, sumažinant darbuotojų skaičių ir
daugiau dėmesio skiriant finansinei, o ne materialinei pagalbai.
Nuo pat įsikūrimo Šalpa rėmė ir toliau remia Lietuvos bažnyčias,
parapijas, katalikiškas mokyklas, tikybos mokytojus. Ta pagalba
ypatingai padidėjo po Nepriklausomybės atgavimo, nes tada nebereikėjo
nieko siųsti slapta ir buvo galima lengvai siųsti, kiek ir ko buvo
norima. Iš pradžių buvo siunčiama materialinė parama, pripildant
didžiulius talpintuvus medicininiais reikmenimis, knygomis,
nešiotais drabužiais, avalyne, kompiuteriais, įvairiausia
technika bei kita reikalinga medžiaga. Tačiau greitai paaiškėjo,
kad geriausia parama – piniginė, ir dabar, išskyrus kartas
nuo karto pasiunčiamų daiktų, parama jau būna tik finansinė.
Bažnyčioms Šalpa padėjo įsigyti vargonus, pagerinti arba naujai
įrengti garso, šildymo sistemas, nusipirkti reikalingą
inventorių, atlikti remontą. 90-tų metų pradžioje katalikiškoms
mokykloms padėta nusipirkti inventorių, siųsti talpintuvai su
įvairiausiomis kanceliarinėmis prekėmis, nešiotais drabužiais,
avalyne, žaislais. Nuspręsta skirti finansinę paramą vasaros
stovykloms, popamokinėms programoms socialiai remtiniems vaikams ir
priešpiečiams mokinukams iš nepasiturinčių šeimų.
Tikybos mokytojai remiami skiriant finansinę parama Vytauto Didžiojo
universiteto katalikų tikybos fakultetui – tikybos mokytojų
lavinimui, visiems vyskupijų katechetiniams centrams, kurie rūpinasi
tikybos mokytojų paruošimu bei tikybos vadovėliais ir
valstybinių mokyklų tikybos kabinetų aprūpinimu knygomis bei kitokiu
reikalingu inventoriumi, idant būtų palengvinta tikybos mokytojams. Be
to, Amerikoje susikūrė A.P.P.L.E. (Amerikos Pedagogų Pagalba Lietuvos
Švietimui) – organizacija, kuri siekia per vasaros kursus
padėti mokytojams apsiprasti ir išmokti vakarietiško
mokymo programas, skiriant stipendijas katalikiškų mokyklų
mokytojams ir apmokant kelionės išlaidas lektoriams, kurie dėsto
religijos/etikos kursus.
Nuo Šalpos įsteigimo jai visuomet vadovavo dvasininkai ir, pasak
reikalų tvarkytojos, jie tikrai puikiai sugebėjo LKRŠ pasukti
Lietuvos gelbėjimo keliu iki to laiko, kol nušvito
Nepriklausomybės atkūrimo diena. Per Šalpos ilgą gyvavimą jai
vadovavo vysk. Vincentas Brizgys, 1984 m. pirmininko pareigas perėmė
vysk. P. A. Baltakis, Šalpai vadovavęs iki 2009 m., kada
prezidento pareigas perėmė prel. Algimantas Bartkus, o šių metų
birželio 2 d. pareigas perėmė prel. Edmundas Putrimas. Mažėjant
lietuvių dvasininkų skaičiui, LKRŠ Tarybą dabar sudaro ne tik
dvasininkai, bet ir pasauliečiai, kurie pritaria Šalpos misijai.
,,Būtų gerai, kad pasaulyje išsispręstų kunigų ir seminaristų
trūkumo problema, bet čia – jau gerojo Dievo valia, o mes turime
labai rimtai susiimti ir nuoširdžiai ta intencija
melstis”, – sakė V. Jankauskienė. Šalpa labai
rūpinasi ir remia tris likusias seminarijas Lietuvoje ir Lietuvių
Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, be to, tikimasi, jog visai
neseniai pradėtos ministrantų (Mišių patarnautojų) vasaros
stovyklos ateityje duos vaisių.
Kadangi jaunimui Šalpa skiria ypatingą dėmesį, tai, anot Vidos,
savaime suprantama, kad reikia jį remti, skiriant stipendijas.
Šiuo metu studijuojantiems Lietuvoje aukštuosius mokslus
skiriama 500 JAV dol. metinė stipendija.
Studentas turi užpildyti LKRŠ anketą, pristatyti reikalingus
dokumentus su dvasiškio arba vienuolės rekomendacija. Studentas
turi būti lietuvis, praktikuojantis katalikas su ne žemesniu nei 7.0
taškų vidurkiu. LKRŠ anketas jaunimas gali gauti,
susisiekę elektroniniu paštu: lcra@ earthlink.net. LKRŠ
adresas: 64-25 Perry Ave., Maspeth, NY 11378-2441. Norintys studijuoti
už Lietuvos ribų taip pat užpildo anketą, pristato reikalingus
dokumentus ir gauna vietinio ordinaro rekomendaciją. Studentai, kurie
atitinka reikalavimus, dažniausiai gauna stipendijas. Šalpoje
yra anoniminio aukotojo įkurtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus
fondas, kurio tikslas – remti lietuvių kunigų, vienuolių,
vienuolijos seserų bei katechetų studijas ir dvasinį
pasiruošimą. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo jau yra skirta
daugiau kaip 1,300 stipendijų.
Šalpa pati nevykdo jokių projektų, o tik skiria paramą pagal
pateiktus prašymus, kuriems pritaria vietiniai ordinarai arba
provincijolai bei generaliniai vyresnieji. Verta paminėti, kad parama
skiriama direktorių tarybos arba valdybos nuožiūra įvairiausiems
projektams, išskyrus statybos reikalams, jeigu prašymo
tikslas nesikerta su Šalpos įstatais. Reikalaujama atsiųsti
ataskaitą apie kiekvieną įvykdytą projektą ir tai, pašnekovės
nuomone, kai kuriems prašytojams sudaro sunkumų, nes praeityje
to nebuvo griežtai reikalaujama. V. Jankauskienė sako, kad dabar, kaip
ir praeityje, Šalpa stengiasi patenkinti gautus prašymus.
Reikalų tvarkytoja patikino, jog stengiamasi atsižvelgti ir į
LKRŠ aktyvių narių arba direktorių pasiūlymus.
Nuo Šalpos įkūrimo jos įstatuose buvo aiškiai pasakyta,
kad parama teikiama tik Lietuvai religiniams, labdaringiems,
socialiniams, dvasiniams reikalams, tačiau neseniai pakeitus įstatus,
parama gali būti suteikta ir organizacijoms už Lietuvos ribų. Tai jau
buvo padaryta keletą kartų, kai parama buvo suteikta JAV, Airijoje ir
Romoje veikiančioms organizacijoms. Išskyrus stipendijas, parama
teikiama tik organizacijoms.
Per tuos metus Šalpa, kaip ir daugelis kitų lietuviškų
organizacijų, pajuto atoslūgį renkant lėšas ir tai atsiliepė
teikiant pagalbą, kai prašymų skaičius vis didėjo, o
lėšos smarkiai mažėjo. Vis dėlto Šalpa, padedant
daugeliui geradarių, tarp kurių – prel. Vincas Bartuška,
Oak Tree Philanthropic Foundation, G. Levinskas, Luko/Užupių ir J. I.
Valauskų fondai, a. a. prel. J. Prunskis, a. a. arkivysk. Č. Salatka,
A. Snelius, G. Zaborskis, kun. Mato Čyvo ir Zenono Obelenio
vadovaujamas komitetas Šalpai remti St. Petersburg ir Cleveland
bei rengiant rinkliavas lietuviškose parapijose sugebėjo
patenkinti prašymus, atgaivinant Lietuvoje vyskupijas,
parapijas, jaunimo organizacijas, steigiant visą glėbį naujų
organizacijų.
Neapleido Šalpa nei
katalikiškos/krikščioniškos spaudos, radijo,
interneto – organizacija yra daug finansiškai prisidėjusi
prie laikraščių, žurnalų ir knygų leidybos, atsiliepdama į
prašymus, gautus iš Lietuvos su užpildytomis LKRŠ
anketomis. Kadangi Šv. Rašto išleidimas vienoje
knygoje pareikalavo didelių lėšų, tai buvo išskirtinis
atvejis, kai buvo renkamos lėšos šiam projektui įvykdyti.
Šv. Rašto Senojo Testamento vertėjas iš hebrajų,
aramėjų ir graikų kalbų yra a. a. prel. Antanas Rubšys, o
Naujojo Testamento iš graikų kalbos – kun. Česlovas
Kavaliauskas, kurio pristatymą surengė LKRŠ net ir Brooklyn, NY.
Šalpoje taip pat yra a. a. prel. J. Prunskio fondas, skirtas
žurnalistų premijoms. Per V. Jankauskienės tarnystės Šalpoje
laikotarpį kūrėsi ir užsidarinėjo nemažai spaudos leidinių. Pasak jos,
sunku pasakyti, ar pastaruoju metu sumažėjo tokių leidinių poreikis,
tik ji sakė pastebėjusi, kad religinio turinio spaudai vis daromos
kliūtys Lietuvoje ir pavargę leidėjai nuleidžia rankas bei pasiduoda.
Dėl begalinių mokesčių ir reikalavimų jau gresia pavojus net
laikraščiui ,,XXI amžius”, o skaitytojų gretos, deja,
tikrai negausėja. Šiuo metu LKRŠ remia populiarią spaudą:
,,XXI amžių”, ,,Žemaičių saulutę”, vaikų laikraštėlį
,,Bitutė”, žurnalą ,,Artuma”, ateitininkų žurnalą
,,Ateitis”, Baltarusijos lietuvių nemokamą laikraštį
,,Lietuvių godos” ir šioms dienoms taip svarbų
krikščioniškos pažiūros internetinį laikraštį
Bernardinai.lt.
Šiuo metu, kaip ir visų organizacijų, Šalpos padėtis
žymiai susilpnėjo. Tačiau reikalų tvarkytoja pasidžiaugė, kad
organizacija gavo keletą stambių palikimų ir juos investavusi
organizacija gali toliau tęsti savo veiklą. Pavienių aukotojų labai
sumažėjo ir be jų sunku planuoti ateitį. Pašnekovė
apgailestauja, kad trečiabangiai mažai prisideda savo aukomis, ji
svarsto, kad taip yra todėl, jog užaugę sovietinėje sistemoje nedaug
žino apie LKRŠ. Šalpos senbuvė kviečia tuos, kurie
supranta ir įvertina organizacijos atliekamų darbų svarbą,
nuoširdžiai aukomis ir maldomis prisidėti prie organizacijos
palaikymo, kuriant gražesnę ir šviesesnę mūsų šalies
ateitį. V. Jankauskienė priminė, kad Šalpa yra ne pelno
siekianti organizacija ir jai skirtos aukos yra nurašomos nuo
JAV Federalinių mokesčių.
V. Jankauskienė sakė, kad jai sunku išskirti ką nors
iš savo darbo metų Šalpoje, tačiau didžiausią įspūdį
paliko didėjanti jaunimo katalikiška/krikščioniška
veikla, įvairių tautinių, religinių švenčių minėjimai, naujų
vyskupų įšventinimai, studentų siekimas vis labiau tobulėti.
Įsiminė II Eucharistinis kongresas, kurio išvakarėse į amžinybę
iškeliavo J. E. Lietuvos kardinolas a. a. Vincentas
Sladkevičius, MIC, po to, apsuptas gausiai susirinkusių brolių
dvasiškių, seserų vienuolių bei brolių, sesių lietuvių po
prisikėlimo Mišių Kauno arkikatedroje palaidotas Eminencijos
numylėtoje Lietuvos žemėje. LKRŠ reikalų tvarkytoja paminėjo,
kad jai ypač malonius prisiminimus paliko Šalpos pagalbą
gavusiųjų padėkos žodžiai, nuotraukos. V. Jankauskienė įsitikinusi, kad
visų, ne tik jaunimo pasižadėjimai prisiminti Šalpą maldose
padėjo, padeda ir padės organizacijai sėkmingai ir prasmingai toliau
darbuotis Lietuvos Bažnyčios ir visų paramos prašančiųjų labui.
Pokalbio pabaigoje Vida palinkėjo naujam LKRŠ prezidentui prel.
E. Putrimui gražių, sumanių vadovavimo dienų. ,,Kiek mano patirtis
leidžia, jaučiu, kad Šalpos ateitis yra šviesi. Tikiu,
kad LKRŠ įneš naudingą įnašą mūsų mylimos Lietuvos
katalikiškai/krikščioniškai ateičiai. Tegyvuoja
LKRŠ dar daugelį metų!” – toks buvo Vidos
palinkėjimas. Teišsipildo jis.
LKRŠ reikalų vedėjas kun. Kazimieras Pugevičius, MD,
pasirašo sutartį su rangovais praplėsti LKRŠ būstinę
Brooklyn, NY. Iš k.: kun. Leonardas Andriekus, OFM, Gintė
Damušytė, Marijona Skabeikienė, vysk. Paulius A. Baltakis, OFM,
architektas V. Vytuvis, šalia kun. K. Pugevičiaus, MD, sėdi
rangovas LoSardo. L. Tamošaičio nuotr.
1987 m. birželio 18 d. JAV prezidentas Ronald Reagan (v.)
Baltuosiuose rūmuose priėmė Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus
komitetą, kad „pareikštų moralinę paramą to sovietų
krašto persekiojamiems katalikams”. Iš k.:
Washington apylinkių jubiliejaus komiteto pirmininkas Jonas Vaitkus,
Los Angeles jub. komiteto pirm. Angelė Nelsienė, jub. rengimo
vykdomasis pirm. Jonas Kavaliūnas, kom. gen. pirm. vysk. Paulius
Baltakis, kom. garbės narys Lietuvos charge d’affaires dr. Kazys
Bačkis, vykd. kom. narė Loreta Stukienė, jub. kom. koordinatorius ir
Liet. kat. religinės šalpos dir. kun. Kazimieras Pugevičius,
jub. religinės programos koordinatorė Ignė Marijošiūtė.
LKRŠ archyvo nuotr.
LKRŠ paramą Lietuvoje: