Gražina Landsbergienė, VLF pirmininkė (stovi centre), su Lietuvos jaunimu.VLF nuotr.
Pilietiškumo pamoka — Vytauto Landsbergio fondas
INA DRĄSITIENĖ
VLF valdybos narė
Kaip keliomis eilutėmis aprėpti Vytauto Landsbergio fondo (VLF) 18
aktyvios veiklos metų? Žinoma, lengviausia būtų surašyti
įspūdingus skaičius, tačiau kas juos gali įsiminti? Tų skaičių
susikaupė gausybė, kaip ir pavardžių, pavadinimų, dėkingumo žodžių. Vis
dėlto – 18 metų.
Todėl nutariau pradėti eilutėmis iš studentų rašinių 2008
m. Fondo surengtam rašinių konkursui tema ,,Laisvė ir
vienybė”.
Atėjo metas kreiptis į Lietuvos jaunimą
,,(…) Vienybė prieš 20 metų buvo. Visa tauta ėjo
susikibusi už rankų, visų lūpose skambėjo tos pačios dainos, visų akyse
spindėjo ta pati viltis. Laisvės tada dar nebuvo. Dar laukė tankai ir
aukos… Dabar laisvę turime. Tik vienybės nebeliko. Liūdna, kad
daugelis jau net nebetiki ja… Liūdna, kad per tiek metų
nesugebėjome išsiugdyti tų dorybių, kurios pasiekiamos gera
valia ir sąžiningu darbu… Negi iš tiesų, kaip toje
įkyrėjusioje reklamoje, mus vienija tik alus ir krepšinis?”
,,(…) Juk Lietuva – ne tik Seimas ir vyriausybė, ne tik
įvairūs veidmainiai, teršiantys mūsų mintis populistinėm
nesąmonėm. Juk Lietuva – tai mes. Per valstybines šventes
pasiklausę postringavimų apie pilietiškumą ir tėvynės meilę, vėl
gyvename savo gyvenimus, kartais tokius nelengvus, kad dažnas verčiau
bėga iš tėvynės, kuriasi svetur. Ką daryti, kad bent mūsų
vaikams Lietuva būtų ta šalis, kurioje jie norėtų gyventi?”
Tokios mintys ir įžvalgos, toks sielų šauksmas vienija visus
rašinių ,,Laisvė ir vienybė” autorius – Lietuvos
aukštųjų mokyklų studentus. Autorių skaičius labai
simboliškas – 141. Lygiai tiek, kiek narių Seime. Ir tiems
141 ne vis tiek, kas darosi su Lietuva, su jų ir jų būsimų vaikų
gyvenimais.
Nebūtume to šauksmo išgirdę, jei ne VLF paraginimas.
Prieš kelerius metus pristatydamas pirmąjį konkursą prof.
Landsbergis: ,,Atėjo metas ir sumanymas kreiptis į šių dienų
Lietuvos jaunimą: kas tu? Ką galvoji? Ko ilgiesi? Ko nori
siekti?”
Konkursuose lyg lašelyje atsispindi jaunimas
Pirmieji du pamečiui vykę moksleivių rašinių konkursai –
,,Kokią Lietuvą kurs mano karta?” ir ,,Mano kraštas:
prieš 15 metų, šiandien, rytoj” (Rytų Lietuvai)
– sulaukė didžiulio jaudinančių ir nuoširdžių
išsisakymų srauto. Net nutarta, kad jie nusipelnė knygos, kuri,
parėmus EP Europos liaudies partijos Europos demokratų frakcijai, buvo
išleista 2007 m. pradžioje ir iš tiesų verta ne tik
pasiskaitymo, bet ir susimąstymo ir veiksmo.
Tuo pačiu verta prisiminti ir pažymėti VLF kartu su genocido ir
rezistencijos tyrimo centru bei pilietinės visuomenės tyrimo institutu
2007 m. balandį surengtą forumą ,,Jaunimas ir pilietinė
visuomenė”, kurio metu geriausių rašinių autoriai labai
aktyviai ir įdomiai diskutavo su politologais, filosofais, istorikais,
pedagogais.
Praėjusių metų pabaigoje paskelbti ir studentų rašinių konkurso
,,Laisvė ir vienybė” laureatai bei prizininkai. Vertinimo
komisija išskyrė 32 brandžiausius darbus, liudijančius autorių
išprusimą, tautos praeities pažinimą, vidinę kultūrą, etines
nuostatas, aktyvų rūpinimąsi valstybės ateitimi, originalų mąstymą.
Konkurso geriausiu pripažinto rašinio autorius, pasirašęs
Jonu Montvila, pasirodė esąs… žavi ir protinga mergina.
Apdovanojimo šventėje, kuri vyko Nacionalinėje Martyno Mažvydo
bibliotekoje, su rašinių autoriais bendravo prof. Landsbergis,
VLF valdybos pirmininkė Gražina Landsbergienė, gen. Jonas Kronkaitis,
kultūrologas Darius Kuolys. Jie džiaugėsi pavykusiu projektu, kuris
išprovokavo jaunimą išsisakyti, kas jam skauda, kas
neaišku, kas priimtina ir nepriimtina mūsų valstybėje
šiandien, paskatino ieškoti atsakymų. Šį konkursą
galima laikyti savotišku ir labai vertingu sociologiniu tyrimu,
nes rašiniuose, kaip lašelyje, atsispindi mūsų aktyvaus,
mąstančio, kultūringo, žinių ir vietos visuomenėje siekiančio jaunimo
bendras paveikslas.
Medicinoje remiamos programos, kurios padeda daugeliui vaikų
Kodėl VLF darbų apžvalgą pradėjau nuo pastarųjų metų sumanymo veikti ir
jaunimo pilietiškumo kryptimi? Juk jau pačioje VLF užuomazgoje,
1991 m. rudenį, buvo nutarta, kad Landsbergiui skirtoji norvegų taikos
premija – beveik 3 mln. kronų, o tiksliau – procentai,
gaunami nuo šios visos dar suapvalintos ir Norvegijos banke
laikomos sumos, bus naudojami vaikų reikmėms. Didžioji dalis skirta
padėti likimo nuskriaustiems, ligotiems ar neįgaliems, kitaip sakant,
medicinai, o iš likusio ketvirtadalio – remiami muzikiniu
talentu apdovanoti jauni menininkai.
Kad šiomis kryptimis nuosekliai ir apgalvotai dirbama, liudija
projektų pavadinimai, skirtos sumos ir padėkos žodžių kupini
atsiliepimai. Susikūrė ir tam tikros nuostatos, pvz., medicinos srityje
remti ne pavienius atvejus, bet tas programas, kurios galėtų padėti
daugeliui vaikų. Štai jau pirmaisiais veiklos metais nupirkta
kompensacinė technika bei ortopedinė įranga cerebriniu paralyžiumi
sergančių vaikų reabilitacijai (perduota Druskininkų vaikų sanatorijai
,,Saulutė”, Kuršėnų specialiam vaikų
lopšeliuidarželiui ,,Eglutė), vaikiškų protezų bei ortezų
gamybai reikalinga medžiaga Kauno ortopedijos įmonei, taip pat nupirkta
operacinė įranga ortopedijos operacijoms VU vaikų ligoninės chirurgijos
klinikai bei preparatas ,,Feiba” hemofilija sergančių vaikų
gydymui šios ligoninės hematologijos skyriui. Tam
išleista 285 tūks. litų. Pažymėtina ilgalaikė surdologinės
pagalbos programa, perkant įvairią reikalingą įrangą Kauno akademinių
klinikų tarptautiniam audiologijos ir foniatrijos centrui bei Vilniaus
regioniniam audiologijos centrui (179,100), VU Žalgirio ligoninei
nupirkta operacinė įranga vaikams su veido anomalijomis.
Nuolatinė parama bei pagalba teikiama neregiams bei silpnaregiams
vaikams, vaikams su protine negalia, vystymosi sutrikimais, turintiems
specialių poreikių, įgimtas ar įgytas širdies ydas, judėjimo bei
kitokius sveikatos sutrikimus. Fondas taip pat ženkliai prisideda prie
vaikus gydančių medikų tobulinimosi: remia įvairius kursus, seminarus,
stažuotes, mokymus, studijas, o dviems KMU studentėms buvo skirtos
vardinės stipendijos. Iš viso medicinos ir vaikų sveikatos
programoms iki 2009 m. spalio 1 d. paskirta 2,766.712 litų. Vien
šiais metais Kačerginės vaikų sanatorijai ,,Žibutė” skirti
6,590 Lt trims kompiuteriams, o Skuodo ligoninės akių ligų kabinetui
nupirkti pachimetras ir tonometras, tęsiant oftalmologinės pagalbos
programą.
Apie paramą jauniems menininkams
Čia stengiamės laikytis nuostatos, kad paramos įvairiems tarptautiniams
konkursams prašantys muzikantai būtų laimėję savo specialybės
konkursą bent jau Lietuvos mastu. Be abejo, kartais ir
suminkštėjame, bet tam turi būti svari priežastis. Fondas ne tik
remia konkursų, festivalių, meistriškumo kursų, seminarų
dalyvius, jis prisideda prie panašių projektų įgyvendinimo
Lietuvoje, pvz., parėmė Vilniuje vykusį prof. A. Orlovitzo vokalistų
seminarą, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Vainiūno, Kazimiero
Viktoro Banaičio, fortepijoninės muzikos, jaunųjų chorvedžių, jaunųjų
vokalistų, LMTA koncertmeisterių, kamerinės muzikos, ,,Dainų
dainelės” ir kitus konkursus, festivalius, taip pat skiria
lėšų prizams.
Nemažai gražias viltis teikusių ir jas pateisinusių jaunų muzikantų yra
buvę VLF stipendininkai. Tai: dainininkai Raimonda
TallatKelpšaitė, Julija Stupnianek, Edgaras Montvydas, pianistai
Andrius Žlabys, Eugenijus Žarskus, Mantautas Katinas, Aidas Puodžiukas,
Edvinas Minkštimas, altistė Agnė Cinauskaitė. Iš viso
stipendijas studijoms Lietuvoje ar užsienyje gavo 34 žmonės.
VLF taip pat remia meno ir švietimo įstaigas, pvz., Nacionalinę
M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Panevėžio Vytauto Žemkalnio,
Šalčininkų Lietuvos 1000mečio gimnazijas, Rietavo muzikos
mokyklą, skiria dėmesio ir pinigų įvairiems meniniams projektms, knygų
bei kompaktinių plokštelių leidybai. Įsteigta Vytauto
Landsbergio premija už fundamentaliosios ir aktualiosios muzikologijos
leidinius, taip pat skirtos premijos muzikologams, muzikos kritikams,
fortepijoninių, duetų konkurso laureatams. Viską suskaičiavę
sužinosime, kad meno ir menininkų rėmimas per 18 metų Fondui kainavo
713,984 Lt.
VLF archyve – pluoštas dėkingumo laiškų
Kaip VLF parama pagerino gyvenimo kokybę, sugrąžino viltį, sveikatą,
kartais net pakeitė likimą, kaip padėjo siekti meno aukštumų,
laimėti profesinį pripažinimą, įgyvendinti svajonę, pasakoja
laiškai su pačiais širdingiausiais dėkingumo žodžiais. Jų
VLF archyve – didžiulis pluoštas, kaip ir nuotraukų,
liudijančių nepavargstančios Fondo valdybos pirmininkės veikimą,
sugebėjimą puoselėti ryšius, telkti bendraminčius, kuriuos
jungia ta pati mintis – padėti artimui.
Turbūt pastebėjote, kad Fondo programų ratas po truputį vis plėtėsi, ir
nuo 1999 m. Fondo bičiulių Julijos ir Emilio Sinkių paramos dėka skirta
lėšų mokyklų kompiuterizavimui. Per pirmuosius ketverius metus
kompiuterinė įranga nupirkta 14 vidurinių mokyklų, daugiausiai Vilnijos
krašte, taip pat Plungėje, Kaltinėnuose, Kuršėnuose. Iki
šių metų tam tikslui paskirta 382,148 Lt. Šiais metais,
kaip jau minėjau, patenkinome Kačerginės vaikų sanatorijos
,,Žibutė” prašymą sanatorijos mokyklai nupirkti 3
kompiuterius.
Fondo bičiuliui ir rėmėjai
Jau prakalbau ir apie VLF bičiulius bei rėmėjus, kurių nemažas būrys ir
Lietuvoje, ir įvairiose užsienio šalyse. Tie rėmėjai – tai
geros valios žmonės bei įvairios organizacijos. Bene pirmasis VLF savo
pagalbą pasiūlė Maltos ordinas. Jo pagalbos tarnybos Hamburgo skyriaus
įgaliota Dagmar Rucys gabeno į Lietuvą medicininę įrangą,
širdies stimuliatorius, vežimėlius neįgaliems vaikams,
kompensacinę ir gydymo techniką, neregiams ir silpnaregiams vaikams
būtinas mokymosi priemones, akinius, kitus reikalingus daiktus. Bendra
Vokietijos ir Lietuvos firma ,,Drauda” padovanojo specialų
mikroautobusą neįgaliems vaikams (paskirtas Kauno pensionatui),
iš rėmėjų gautos siuntos vaistų, vitaminų, žaislų, daiktų,
drabužių, batų ir kt. Kol dar egzistavo liūdno likimo Lietuvos oro
linijos, jos kasmet skirdavo Fondui po 20 lengvatinių bilietų. Jais su
džiaugsmu pasinaudodavo į konkursus, stažuotes, seminarus vykstantys
menininkai, medikai. Tačiau didžiausia paramos dalis yra piniginės
aukos. Visą aukotojų sąrašą galima rasti Fondo buklete.
Pastebėsite, kad aukų atplaukė ir atplaukia tiek iš Lietuvos,
tiek iš kitų šalių: JAV, Vokietijos, Prancūzijos,
Kanados, Anglijos, Olandijos, Šveicarijos, Suomijos,
Švedijos, Lenkijos, net Korėjos, iš Australijos –
Bronė Žilinskas paskyrė palikimą – beveik 60,000 litų.
Kaip paprastai, aktyviausi Fondo bičiuliai yra iš JAV. Praeitais
metais per „Bėdų turgų” VLF dosniai parėmė Australijos
lietuvis Antanas Guoga. O ir Lietuvoje yra dosnių rėmėjų, kaip Vilniaus
architektūros studija, susivienijimas ,,Alga”, Ugnius Mikučionis,
Antanina Daunienė ir kiti, kiti, kiti… Visiems jiems VLF
nuoširdžiai dėkingas. (Fondo išteklius papildo profesorių
Vytauto ir Gražinos Landsbergių asmeninės aukos bei lėšos,
suaukotos jų koncertų metu.)
G. Landsbergienės padėka JAV lietuviams
Daugelį metų jaučiau Jūsų dėmesį, todėl ryžausi atkreipti dėmesį į man
mielus, brangius žmones. Jie rėmė VLF pasitikėdami, džiaugdamiesi, kad
gali prisidėti prie mūsų pasiūlytų projektų. Esu laiminga Juos
pažinusi. Jų dėka prasiplėtė Fondo veikla, praturtėjo mano asmeninis
gyvenimas. Pridedu padėką išvardytiems žmonėms abėcėlės tvarka.
Šviesios atminties Bronei Aleknai – su ypatinga meile
ruošusiai siuntas gausioms šeimoms ir net artistėms.
Jeanne Dorr – pačiai atradusiai mus. Lietuvos našlaičių
globos komiteto remiamiems vaikams siunčia dovanas Šv. Kalėdų
proga, taip pat, atvykusi į Lietuvą, lanko šiuos vaikus jų
namuose, kalbasi su jais arba su jų globėjais, o problemas
aprašo spaudoje.
Aldonai Kaminskienei – parūpinusiai specializuotus akinius Aklųjų ir silpnaregių mokyklai.
Juozui Kazickui – pasidavusiam mano įkalbėjimams paremti vieną ar kitą projektą. Ačiū.
Teresei ir Algimantui Kazlauskams – ačiū jiems už ilgametę paramą daugiavaikėms šeimoms ir našlaičiams.
Gražinai Liautaud – jos dėka daug Lietuvos studentų galėjo lengviau spręsti savo studijų problemas.
Dėkui už paramą, kuri tęsėsi daug metų.
Albinui Markevičiui – jam dėkoju tų žmonių vardu, kuriuos paremiu ligos, nelaimės atveju, taip pat paremtų studentų vardu.
Ses. Paraclete – aprūpinusioms siuvimo mašinomis ir kitokia įranga gausias šeimynas ir pavienius asmenis.
Pensilvanijos Lietuvių Bendruomenei – ačiū už finansinę paramą.
Juozui Polikaičiui – VLF valdybos pirmininkė Gražina
Landsbergienė ir padėjėja Ona Miliauskaitė labai dėkingos už
pasitikėjimą, gražų, nuoširdų bendradarbiavimą, suteikusį
ilgalaikę paramą Lietuvos vaikams.
Šviesios atminties Albinai Prunskienei – pasitikėjusiai
manimi ir įgaliojusiai būti tarpininke tarp Amerikos lietuvių ir
Lietuvoje gyvenančių našlaičių, daugiavaikių šeimų ir
studentų. Jos kilnus darbas tęsiasi jau 18 metų.
Jonui Prunskiui – ačiū už paramą. Įvairiomis progomis
finansiškai paremdamas Fondą, leido įgyvendinti konkursą Mykolo
Romerio universitete tema „Teisėjo asmenybės moralinis
komponentas kaip teismų nepriklausomumo ir autoriteto visuomenėje
pagrindas”, o laimėtojai – stipendiją studijoms.
Julijai ir Emiliui Sinkiams – jų dėka didelis dėmesys buvo
skirtas lietuvių mokykloms Vilnijos krašte, įgyvendinta
kompiuterinė programa. Šio baro stengiamės neapleisti iki
šiol.
Laimutei ir Algirdui Stepaičiams – pradžioje jų gausi parama buvo
įjungiama į Fondo programas, vėliau jų lėšomis organizuojami
moksleivių ir studentų rašinių konkursai.
Antaninai Špakauskienei – skyrusiai lėšas vaikų gydymui.
Indrei Tijūnėlienei – ačiū už pasitikėjimą ir dėmesį, kurį jaučiame daugel metų. Taip pat dėkojame už paramą studentams.
Aldonai Vaitienei – siuntusiai didžiules avalynės ir drabužių siuntas.
Dėkinga už ilgametį bendradarbiavimą Gražina Landsbergienė
Sutrumpinta