Loretos Timukienės nuotraukos.
Lietuvos elektros energijos pakankamumas ir papildomos
išlaidos po Ignalinos AE uždarymo
Pranešimo, parengto pagal studiją ir pristatyto Lietuvos energetikos ministerijoje, santrauka
DR. STASYS BAČKAITIS,
P. E., CPM, Fellow SAE (JAV)
INŽ. VIKTORTAS JAUTOKAS,
NSPE, ISPE (JAV)
PROF. RIMAS SLAVICKAS,
Ph. D., P. E., SMIEEE (Canada)
JAV ir Kanados lietuvių mokslo darbuotojų koalicija liepos 4 d.
Lietuvos energetikos ministerijoje Vilniuje pristatė
savarankišką studiją, kaip nepriklausomą žvilgsnį į galimą
elektros energijos problemą Lietuvoje, sustabdžius Ignalinos atominės
elektrinės veikimą. Mintis atlikti tokią studiją kilo JAV ir Kanados
lietuvių mokslo darbuotojams po to, kai paaiškėjo, jog Lietuvos
energijos ateities klausimas yra pakibęs ore ir ypatingai sunkiai
apčiuopiamas. Šiuo klausimu atliktos Lietuvoje studijos,
daugeliu atvejų paveiktos politinių, finansinių bei kitokių motyvų, iki
šiol neatvedė prie skaidraus požiūrio, kas laukia Lietuvos
Ignalinai užgesus. Iš vienos pusės pristatomi niūrūs vaizdai,
pvz., krašto sugrįžimas į balanos ir žvakių amžių, iš
kitos pusės, teigiama, kad nebus jokių problemų, išskyrus
aukštesnes elektros kainas.
Paskutiniųjų metų ekonominis pasaulio nuosmukis bei dujų tiekėjo
nepatikimumas tik dar labiau paskatino pažvelgti į Lietuvos elektros
gamybos pakankamumą, siekiant patenkinti jos gyventojų poreikius, ir į
galimas alternatyvas, kurios veiksmingai įgyvendinamos JAV ir Kanadoje.
Nors ši studija yra ribota ir nepateikia detalių dėl sunkaus jų
prieinamumo Lietuvoje, ji yra gana plati, paremta gausiais pasaulinės
žiniasklaidos informacijos aruodais. Rašant ją pasitelkta
konkrečia patirtimi, bendraujant su atitinkamais protų bankais,
didžiaisiais elektros energijos gamintojais ir profesionaliais
seminarais energetikos klausimais. Taip sutelkta informacija ir
išdėstytos prognozės, aišku, negali būti tikslus
ateinančių Lietuvos energetikos problemų išryškinimas,
bet jis pateikia neblogus rėmus svarstant Lietuvos problemas,
ieškant galimų alternatyvų.
***
Pranešimas susidėjo iš trijų dalių. Pirmoje apžvelgiami
Lietuvos energijos ištekliai, jų potencialas prisidėti prie
galimos energijos trūkumo sumažinimo. Pastebėta, jog Lietuvos žemės
gelmių energijos ištekliai yra labai maži, vis dėlto reikia
protingai panaudoti tai, kas turima. Tinkamai išvystyti
atsinaujinantys šaltiniai galėtų svariai prisidėti prie galimo
energijos trūkumo sumažinimo.
Antroje dalyje apžvelgiama, kaip energija Lietuvoje yra naudojama, ir
ypač, kokiais būdais ji galėtų būti generuojama uždarius Ignaliną ir
netekus organinių dujų tiekimo. Įvertintas elektros generavimas
kiekvienoje Lietuvos elektrinėje pagal galimus kuro variantus (pvz.,
esant pilnam dujų tiekimui, dujų tiekimui nutrūkus, su elektros
energijos importu ir pan.) iki 2027 metų pabaigos. Taip pat buvo
prognozuojamas vartotojų elektros poreikis pagal tris galimus
ekonominės veiklos scenarijus: pesimistinį, stagnacinį ir optimistinį.
Nustačius būsimus poreikius, buvo lyginama, kaip elektros gamyba galėtų
patenkinti vartotojų poreikius. Pagal poreikius buvo apskaičiuotos
pridėtinės metinės elektros gamybos bei reikiamos energijos importui
išlaidos 2010–2014 metais.
Prieita prie išvados, kad esant pilnam dujų tiekimui, net ir
Ignaliną uždarius, Lietuva turi pakankamai gamybinio pajėgumo
patenkinti visus poreikius. Tačiau nutrūkus dujų tiekimui, skystu kuru
generuojamos elektros tiekimas tampa ribotas ir rizikingas, galintis
atvesti prie visiško elektros sistemos sutrikimo, nes tik maža
elektrinių dalis yra paruoštos naudoti alternatyvius kuro
šaltinius ir skystą kurą, pvz., mazutą. Norint jas pritaikyti
deginti alternatyvų kurą, reikia žymių technologinių pakeitimų, kurie
nėrai greitai įgyvendinami. Riziką būtų galima žymiai sumažinti turint
pakankamą elektros importo galimybę. Deja, importas iš
Švedijos ir Lenkijos bus galimas tik tada, kai bus pastatyti
elektros tinklai, kurių pirmasis bus užbaigtas tik 2016 metais. Nors
galimas ribotas importas ir iš Suomijos, deja, jis visų pirma
gali būti naudojamas pačios Estijos ir Latvijos poreikiams patenkinti.
Abi iš šių valstybių, nutrūkus dujų tiekimui, taip pat
susidurtų su elektros energijos gamybos stoka, ypatingai žiemos metu,
kai pareikalavimas yra pats didžiausias.
Uždarius Ignaliną reikės patenkinti maždaug 70 proc. Lietuvos elektros
poreikių kitu kuru, pvz., dujomis, nafta arba alternatyviu kuru. Todėl
elektros generavimo sąnaudos Lietuvos poreikiams galėtų pakilti nuo 0
iki 500 mln. dol. 2010–2012 m. ir nuo 400 mln. iki 1,100 mln.
dol. 2013–2014 m., priklausomai, koks kuras bus Lietuvai
prieinamas, taip pat nuo labai didelių kuro kainų pokyčių. Pridėtinių
sąnaudų atveju gamyba dujomis yra gerokai pigesnė nei nafta. Importuota
elektra, remiantis ES kainomis, apskritai yra pigesnė nei dujomis
pagaminta, tačiau skirtumas beveik išnyksta nukritus dujų
kainoms iki 180 dol./1,000 kubinių metrų. Tokiam kainų sumažėjimui maža
galimybė yra. Galima tikėtis, kad uždarius Ignaliną, 2010–2012 m.
elektros energijos kaina Lietuvos vartotojams padvigubės, tai yra
pasieks 50–60 centų (Lt) už kWh lygį. Tolimesnėje ateityje ji
gali siekti net iki 75–90 centų.
Buvo aptariamos ir keliolika alternatyvų, kurios Lietuvai yra
kritiškai svarbios apsirūpinant elektros energija. Tai
atsinaujinantys energijos šaltiniai, pvz., medienos atliekų
panaudojimas dideliu mastu, stambi vėjo energijos įrenginių (malūnų)
statyba bei biodegalų ir greitai augančių žilvičių ar panašių
augalų masinis auginimas ir panaudojimas kaip kuras elektrinėse.
Lietuvos strategija turėtų siekti išvystyti 30–40 proc.
energijos gavybos iš atsinaujinančių šaltinių per kuo
įmanoma trumpesnį laiką. Taip būtų galima atsiriboti nuo importuojamų
dujų priklausomybės.
Buvo priminta ir apie vieną iš paskutinių naujovių branduolinės
energijos srityje. Tai naujai vystomų mažų atominių jėgainių
įsisavinimas. Jos galėtų būti pastatytos įvairiuose Lietuvos regionuose
kaip praktiškesnė, finansiškai labiau pakeliama ir
naudingesnė alternatyva patenkinti gyventojų energijos poreikius nei
vienos didelės atominės elektrinės statyba Visagine.
***
Trečioje studijos dalyje buvo paryškintas reikalas skatinti
pažangą ir ekonomiškumą elektros perdavimo ir paskirstymo
sistemų valdyme bei elektros vartojimo įpročiuose, kurie yra ypatingai
svarbūs šiais ekonominio netikrumo laikais.
Smulkiai buvo aptariamas elektros perdavimo ir paskirstymo sistemų
poveikių valdymas, kuris yra svarbus užsitikrinant patikimą ir
ekonomišką elektros pristatymą. Reikalavimai dideliems energijos
kiekio pervedimams iš ypač nutolusių geografinių vietų gali
perkrauti egzistuojančias perdavimo linijas. Todėl reikia atnaujinti
perdavimo tinklus padidinant atskirų linijų galią arba pastatyti naujas
linijas su padidintu galingumu. Skatinama plėtoti protingus ir
automatizuotus perdavimo tinklų tarpusavio ryšius tarp
nacionalinių ir kaimyninių elektros tiekėjų. Tokios investicijos
daugeliu atvejų yra naudingesnės nei statant naujas elektrines.
Visuomenės dėmesys aplinkos problemoms ir greitas kainų pakilimas
nulemia energijos vartotojų konservaciją. Ji keičia vartotojų elektros
energijos naudojimo struktūrą ir profilius.
Buvo aptartas našumo matų suformavimas. Jie pasireiškia,
pvz., generavimo šaltinių išcentralizavimu,
ekonomiškai praktiškų elektrinių vietovių parinkimu kuo
arčiau apkrovos taškų, nemažu energijos taupymo programų
pasirinkimu, nes tai pareikalauja mažiau išlaidų nei naujų
elektrinių ir perdavimo tinklų statymas.
Technologijai tobulėjant, didelė ekonominė nauda bei žymūs sistemos
veikimo pagerinimai pasiekiami įdiegiant gudrias technologijas
perduodant ir paskirstant elektrą. Tuo užtikrinamas elektros energijos
tiekimo patikimumas. Įvairi pramoninė gamyba, paslaugų procesai ir
jautri vartotojų elektroninė įranga reikalauja aukštos
aptarnavimo kokybės, pvz., nenutrūkstančio elektros srovės tiekimo arba
pastovaus įtampos lygio esant įvairioms tinklo apkrovimo sąlygoms.
Protingi tinklai įgalina elektrą generuojančias firmas nuolat sekti
elektros gamybą ir jos srautus, taip suteikiant aiškumą apie
sistemos būklę. Nuolat matuojant įtampą ir elektros srovės tėkmę
operaciniame laike, išvengiama srovės kamšaties ir galimo
energijos tiekimo nutrūkimo. Nuolat tobulinama matavimo infrastruktūra
įgalina elektros gamintojus pateikti vartotojams operatyvinę elektros
kainą. Ji gali kartu veikti su ,,protinga buitine įranga” ir
autonomiškai reguliuoti naudojimą per grįžtamojo ryšio
informaciją iš elektrą tiekiančio tinklo ir pagal reikalą
nukreipti elektros srautus iš alternatyvių šaltinių ir
perdavimo linijų. Visa tai sumažina elektros kainas vartotojams ir
gamintojų bei perdavėjų išlaidas.
Šalia technologinių tobulinimų, našumo kėlimo ir
finansiškai pasiteisinančių buitinių reikalų standartų
ieškojimo, gamintojai pamatytų, jog vartotojai supranta elektros
kainų struktūrinius pokyčius ir noriai bendradarbiauja elektros kainų
valdyme. Finansiškai veiksmingos pastangos Lietuvoje galėtų būti
derinamos kaip susitarimas tarp Vyriausybės, pramonės ir verslo,
elektros gamintojų ir vartotojų sektorių, pagerinant techninius
standartus, panaudojant naujausias protingas kontrolines bei matavimo
technologijas ir finansines paskatas elektros vartotojams.
***
Išvados. Siekiant sušvelninti neigiamas Ignalinos
uždarymo pasekmes ir kylančias grėsmes energetikai, ekonomikai ir
socialinėms gyventojų reikmėms, būtina parengti ir įgyvendinti įvairias
priemones. Labai svarbu sudaryti veiklos planą, numatyti veiksmų
vykdytojus, atlikimo terminus ir reikiamų investicijų apimtis.
Suderintas atskirų energetikos sistemos veiklų planavimas padėtų
sumažinti padidėjusių kainų poveikį ir išvengti elektros
energijos tiekimo sutrikimų. Pvz., Lietuvos energetinį saugumą galima
žymiai padidinti skubiai plečiant elektrinių skaičių, galinčių
panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, sutelkti
pakankamas skysto kuro atsargas, kurias būtų galima tuoj pat panaudoti
generuoti elektrai nutrūkus dujų tiekimui, taip pat sudarant su
Latvijos dujų saugyklomis teisiškai įpareigojančias sutartis ir
taip užsitikrinant dujų tiekimą ir t.t.
Nors elektros importas teoriškai galimas, jis yra toks pat
nepatikimas, kaip ir dujų importas, bent iki 2016 metų, kai pradės
veikti elektros tiltas iš Švedijos. Būtina taip pat
padidinti elektros vartojimo našumą visuose buitinio ūkio,
paslaugų ir pramonės sektoriuose bei perdavimo tinkluose. Ypatingai
svarbu, kad Vyriausybė bei elektros gamintojai tiksliai informuotų
gyventojus, su kokiomis problemomis jie susidurs sustabdžius Ignalinos
atominės elektrinės veikimą, kas daroma bandant sumažinti uždarymo
pasekmes ir ką patys gyventojai galėtų padaryti prisidėdami prie
energijos taupymo. Tik toks bendras susitarimas padės sumažinti būsimos
elektros energijos krizės pasekmes.