Apsireiškimo Šiluvoje 400 m. sukaktis paminėta iškilmėmis Cicero, IL
Edvardas Šulaitis
Cicero lietuviai, nenorėdami atsilikti nuo kitų didesnių mūsų tautiečių
telkinių, surengė Švč. Mergelės Marijos Šiluvoje
apsireiškimo 400 metų sukakties minėjimą Šv. Antano
parapijos bažnyčioje ir salėje.
Jis prasidėjo rugpjūčio 17 d. rytą lietuvių beveik prieš 100
metų įsteigtos parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias
laikė Cicero lietuvių dvasios vadas
,
kun. dr. Kęstutis Trimakas, koncelebruojant parapijos klebonui
kun. Sergio Solis. Kun. dr. K. Trimakas pasakė šiam minėjimui
pritaikytą pamokslą. ,,Lietuvių tauta kritiškam laike, tikėjimo
krizėje prarado atrastą Dievą, prarado Jo Tiesą. Iš bažnyčios
teliko akmuo, iš altoriaus teliko akmuo, įsmigęs žemėj.
Iš tikėjimo teliko akmuo laukuose – laukuose, kur ganė
galvijus kažin ką apie Dievą, Jo sūnų ir Jo Motiną girdėję vaikai.
(...) O pamatė ant akmens verkiančią dangiško grožio Motiną su
Kūdikiu, kuris Jai atstojo dangų. Ji verkė, nes tie vaikai neturėjo nei
Jos Kūdikio, nei galimybės be Jo pasiekti dangų”, – taip
pradėjo savo jausmingą žodį pamokslininkas.
Šv. Mišių metu gražiai giedojo kiek padidėjęs vargoninkės
Vilmos Meilutytės vedamas parapijos lietuvių choras (pirm. Jonė
Bobinienė). Kelias giesmes solo sugiedojo solistė Praurimė Ragienė, o
kai kurias maldas – Marius Prapuolenis. Prie altoriaus buvo
padėtas didelis neseniai mirusios kazimierietės vienuolės, dailininkės
Mercedes (Mickevičiūtės) nutapytas Šiluvos Marijos paveikslas.
Įdomi programa parapijos salėje
Po Eucharistijos aukos buvo susirinkta į parapijos salę. Iš
pradžių beveik šimtas tautiečių stojo eilėn prie
sumuštiniais, pyragais bei kitomis gėrybėmis nukrautų stalų.
Numalšinus alkį ir troškulį, į susirinkusiuosius prabilo
programos vedėja Vida Kuprytė, kuri pakvietė pagrindinį kalbėtoją kun.
dr. K. Trimaką paskaityti pranešimą „Švč. Marija,
apsireiškusi Šiluvoje ir kitur pasaulyje”.
Šis kalbėjo įdomiai ir aiškiai, pradžioje nurodydamas
vietas, kuriose Marija jau buvo apsireiškusi prieš
pasirodymą Šiluvoje arba po to. Jis net buvo atsivežęs žemėlapį,
kad galėtų klausytojams tiksliai parodyti apsireiškimų vietas.
Savo ilgokoje kalboje, užtrukusioje tris ketvirčius valandos, kun. dr.
K. Trimakas sugebėjo daug ką pasakyti. Paskaitoje buvo parodyta Marijos
apsireiškimo reikšmė dviems būdais: pirma, suminint,
kokia dvasinė padėtis buvo prieš apsireiškimą
reformacijos paveiktoje Lietuvoje ir kaip ta padėtis pasikeitė dėl jos
apsireiškimo. Antra, palyginus Šiluvos
apsireiškimą su kitais, parodyta to apsireiškimo svarba
to meto išganymo istorijoje.
Paskaitoje išryškėjo, kad Šiluvos
apsireiškimas priklauso tiems apsireiškimams, kurie Dievo
apvaizdos rūpesčiu įvyksta ypatingoje krizėje siekiant stiprinti žmonių
tikėjimą.
Paskaitininkas nurodė, kad dvasinė padėtis XVII a. Lietuvoje tapo
kritiška. Atmetus autoritetą, Lietuvoje tada plito įvairiausios
sektos: vienos neigė Jėzaus Kristaus dieviškumą, kitos
– Švenčiausiąją Trejybę. Nebežinojo kuo tikėti ne tik
liaudis, bet ir pats Lietuvos kalvinų vadas Radvila Juodasis.
Apsireiškusi Dievo Motina neieškojo kaltininkų, bet jos
Sūnaus garbintojų. Ieškojo ir rado: tai Radvilos Juodojo sūnus
Kristupą ir Jurgį, Leoną Sapiegą, Pacus, Tiškevičius,
Giedraičius, o taip pat Marijos apsireiškimu paveiktą
liaudį. Marijos žodžiai ir ašaros turėjo išliekančią
reikšmę.
Kalbėtojas buvo atsivežęs skrynią, kuri buvo rasta po
apsireiškimo, ir parodė daiktus, buvusius joje (žinoma, ne
originalus). Visa tai parūpino viena iš organizatorių –
Mėta Gabalienė. Tai tarp klausytojų sukėlė didesnį susidomėjimą ir
neleido jiems nuobodžiauti.
Įdomi meninė dalis
Po akademinės dalies tuoj pat prasidėjo meninė. Joje buvo pagroti
kūriniai iš „Marijos radijo” programos
išleistos plokštelės, pavadintos „Giesmės
Šiluvos Marijai”. Pirmoji iš jų buvo liaudies
giesmė „Sveika, Mergele, Šiluvos Marija”.
Po jos Audronė Bernatavičienė perskaitė poeto Kazio Bradūno
eilėraštį „Šventoji kelionė”, iš
plokštelės pagrota giesmė „O, Marija Šiluvos”
(muzika ir žodžiai A. Valantino). Ištrauką iš
„Katalikų Bažnyčios kronikos” paskaitė Virginija
Mauručienė. Marius Prapuolenis vykusiai perteikė dalį Jono Pauliaus II
Šiluvoje pasakyto pamokslo. Nuskambėjo giesmė „O, Motina,
sopulinga” (muzika ir žodžiai J. Naujalio). Pabaigoje buvo
sugiedota giesmė „Šiluvos Marijai”, kurią iš
išdalintų lapų giedojo visi susirinkusieji, vadovaujami muz.
Vilmos Meilutytės.
Šias gražias iškilmes suorganizavo specialiai tam
reikalui sudarytas komitetas. Jam priklausė: kun. K. Trimakas, O.
Venclovienė, J. Bobinienė, M. Gabalienė, M. Remienė, M. Prapuolenis, A.
Zailskaitė, V. Kuprytė ir B. Zalatorienė. Pagarba ir padėka
šiems darbštiems tautiečiams!
Šis minėjimas parodė, kad Cicero lietuvių telkinys dar yra gyvybingas ir, reikalui esant, gali daug ką padaryti.
Apsireiškimo Šiluvoje 400 m. sukakties paminėjimo Cicero, IL, dalyviai.