Lina Bublytė jau trečius metus globoja šią našlaitę ir sielojasi, kad tokios gražios,
sveikos mergaitės niekas neparsineša į namus!
Lietuviško gyvenimo skonis iš arti
Penktoji Lietuvių išeivijos studentų stažuotès savaitè
LINA BERŽINSKAITÈ
Dainų ir šokių šventės savaitgalis Lietuvių
išeivijos studentų stažuotės (LISS) dalyviams buvo ypatingas.
Vieniems studentams tai buvo darbo ir gyvenimo Lietuvoje pradžia,
kitiems – stažuotės pabaiga. Šis pokytis leido pirmos
bangos studentams pasidalinti mintimis ir išgyvenimais su
naujais dalyviais, suteikė progą visiems stažuotės studentams kartu
pabendrauti. Šventės renginiai vieniems suteikė tvirtą
lietuvišką pradžią, kitiems – nepaprastą stažuotės pabaigą.
Dainų ir šokių šventėje studentai buvo ne tik žiūrovai,
bet ir dalyviai. Vincas Gudinskas, kulinarijos studentas iš
Kanados, liko susižavėjęs švente, kurioje pats šoko. Jam
padarė įspūdį šokis su 8,000 kitų dalyvių iš viso
pasaulio. Vincas nesitikėjo, kad tiek daug lietuvių dalyvaus
šventėje ir kad jie taip pat lankys tėvynę, apie kurią pasakojo
jų tėvai ir seneliai. Vaikinas pajuto didelį pasididžiavimą, kad teko
dalyvauti tokioje didžioje ir džiugioje šventėje, jautė visų
vienybę giedant Lietuvos himną. Nors Vincas jau mėnesis kaip stažuojasi
Lietuvoje, jis sako, kad vis atranda naujų, įdomių dalykų.
Vilija Viliamaitė iš Philadelphijos atskrido į Lietuvą
prieš šventę. Tai pirmasis jos apsilankymas Lietuvoje.
Apie pirmą savaitę ir stažuotę ji štai ką papasakojo:
„Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau esu Lietuvoje. Man
buvo smagu pamatyti visas šventes ir malonu sutikti gimines.
Amerikoje mokiausi sveikatos administravimą, tad įdomu sužinoti apie
Lietuvos ligoninių tvarką. Amerikoje ligoninių administracija naudoja
kompiuterius, tuo tarpu Lietuvoje kai kurie duomenys vis dar laikomi
rankraščių knygose.”
Aleksandra Habanek taip pat dalyvavo šokių šventėje su
Los Angeles ,,Spinduliu”. Ji, kaip ir Vilija, stažuojasi
ligoninėje. Po šventinio savaitgalio Aleksandra grįžo tiesiai į
operacinę. Štai jos įspūdžiai: „Jau baigėsi šokių
šventė ir praeitą savaitę grįžau į ligoninę, pilvo chirurgijos
skyrių. Trečiadienį stebėjau ne tik savo pirmą operaciją, bet ir antrą,
trečią, ketvirtą. Pacientams buvo pašalintas apendiksas ir
tulžies pūslė (gallbladder). Pastebėjau, kad dažniausiai šie
pacientai yra vyresnio amžiaus ir stambesni. Vienas daktaras juokavo,
kad per daug grietinės ir cepelinų valgė, todėl tulžies pūslėje
atsirado akmenų.”
Aleksandra ligoninėje sutiko ir amerikietį pacientą iš
California valstijos. Po operacijos, kai vyras atsibudo, Aleksandra su
juo pasikalbėjo ir sužinojo, kad jis jau 10 metų su šeima gyvena
Vilniuje. Daktarai pamatę, kad jie abu gerai susikalba
angliškai, paprašė, jog Aleksandra grįžtų jam
angliškai paaiškinti apie dietą, mankštą, skausmą
ir maudymąsi.
Renatas Tukys iš Detroit taip pat pabuvojo operacinėje.
Amerikiečių pacientų iš Detroit nesutiko, tačiau pasidalijo savo
mintimis. ,,Praėjusi savaitė buvo mano pirma pilna darbo savaitė
ligoninėje. Dirbu pilvo chirurgijos skyriuje, ten teko stebėti
operacijas, pacientus ir bendrauti su daktarais. Man tai pirmas kartas,
kai iš taip arti galiu pamatyti medicininį darbą, kurį esu
pasirinkęs. Kiekviena diena man kupina naujų įspūdžių. Jau teko stebėti
apendicito, tulžies pūslės ir kepenų operacijas. Man labai patinka
bendrauti su daktarais ir stebėti, kaip skiriasi Amerikos ir Lietuvos
sveikatos sistemos. Laukiu kitos savaitės ir daugiau naujų
įspūdžių!”
Lina Maciūnaitė taip pat stažuojasi ligoninėje ir išnaudoja
šį laiką geriau susipažinti su gydytojo profesija. Apie pirmą
savaitę ji rašo: „Praeitą savaitę pradėjau dirbti
ligoninės reabilitacijos skyriuje. Esu mechanikos inžinerijos studentė,
bet mane domina fizioterapija. Ši stažuotė leis man geriau
susipažinti su fizioterapijos sritimi.”
Daina Kuraitė iš Kanados nori per šią stažuotę geriau
susipažinti su logopedijos sritimi. Kanadoje Daina baigė prancūzų kalbą
ir lingvistiką, o toliau planuoja studijuoti logopediją. Apie darbą
Lietuvoje Daina rašo: „Būdama Lietuvoje turėjau galimybę
ligoninėje susitikti su keliomis logopedėmis, su viena iš jų
teko artimiau padirbti. Praleidžiu nemažai laiko ne tik ligoninėje, bet
ir vaikų namuose. Dirbdama vaikų namuose aš galiu kelias
valandas praleisti su vaikais ir tada kelias valandas su logopede. Iki
šiol – darbas įspūdingas ir tikrai vertas dėmesio!”
Daiva Ragaitė jau antrus metus dirba Lietuvoje, ji taip pat lanko vaikų
namus. Daivos praeitų metų stažuotės patirtis su vaikais labai ją
paveikė, tačiau šį kartą jos tikslai ir stažuotės darbai kiek
pasikeitė. ,,Praeitą savaitę pradėjau stažuotis Vaikų teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaigoje. Ten dirbsiu tris dienas per savaitę, o kitas
dvi dienas stažuosiuosi kūdikių namuose. Mane labai domina vaikų
teisės, ypač tarptautinis įvaikinimas. Tikiuosi, kad ši stažuotė
man padės geriau suprasti vaikų teises ir jų svarbą tarptautinėje
srityje.”
Lina Bublytė iš Detroit taip pat ne pirmą kartą atskrido padėti
našlaičiams Lietuvoje. Šiemet Lina grįžo jau ne kaip
studentė, o kaip slaugė. „Man smagu, nes galėsiu ne tik mylėti
savo pamėgtus našlaičius, bet ir juos gydyti”, –
teigė Lina. Apie pirmą dieną sugrįžus į vaikų namus Lina pasakojo:
„Suradau daug pažįstamų veidelių – tai ir džiaugsmas, nes
buvau pasiilgusi, bet kartu ir gilus liūdesys, kad jie dar čia,
neįvaikinti! Nutariau susikaupti ir neliūdėti, bet džiaugtis vėl
atradus ‘savo vaikučius’! Pradėjome žaisti, džiaugtis,
valgyti, praustis ir iš naujo suartėti.”
L. Bublytė tik ką pradėjo dirbti vaikų namuose, o Gintarės Radvilaitės
viešnagė Lietuvoje jau artėja į pabaigą. Gintarė maždaug 2
mėnesius dirbo vaikų namuose, susidraugavo ne tik su vaikais, bet ir su
vedėjomis. Paklausta apie įdomų savaitės įvykį Gintarė atsakė:
„Šią savaitę mūsų namai gavo naują mergytę. Jos vardas
Simona, ji gimė 2009 m. liepos 2 d. Labai įdomu matyti tokią mažytę
mergaitę, nes visai pamiršti, kokie maži mes visi buvom. Simona
visiškai neverkia ir moka gerai valgyt! Taip pat apsilankė viena
moteris, norėdama įsivaikinti vieną naujagimę. Labai džiugu, kai
šeimos nori įsivaikinti, nes yra labai daug nuostabių vaikų,
kuriems reikia šeimos!”
Paulius Riškus iš Čikagos taip pat yra dirbęs vaikų
namuose, bet šiais metais jis sugrįžo į Lietuvą dirbti
ligoninėje. Kaip ir D. Ragaitę, taip ir Paulių praeitų metų patirtis
labai paveikė, tačiau ir antrais metais sugrįžo čia dirbti. Šią
savaitę Paulius dirbo operacinėje, matė apendikso pašalinimo
operaciją. Jam patiko, kad daktarai ir anesteziologai mielai atsakinėjo
į jo klausimus apie operacijas. Jam taip pat buvo įdomu pamatyti
apendikso pašalinimą tiek laparoskopijos, tiek pjaustomu būdu.
Paulius prieš kelerius metus dirbdamas ligoninėje susipažino su
pacientu, su kuriuo iki šiol palaiko ryšį.
Karolina Kličiūtė iš Kanados Lietuvoje taip pat stažuojasi
ligoninėje. Vienas daktaras Karolinai aprodė visą Vilniaus universiteto
Medicinos fakultetą. „Vakar daktaras Julius mums aprodė Medicinos
fakultetą. Buvo tikrai įdomu. Pirmiausia pamatėme pagrindinę paskaitų
auditoriją, kuri man pasirodė lyg būtų tiesiai iš Harry Potter
knygos. Visos sėdynės medinės, rašymo stalas – kaip
siauras ilgas gabalas medienos. Tada nuvedė į laboratoriją. Pamatėme
vietą, kur studentai tyrinėja lavonus, sužinojau, kad Lietuvoje labai
sunku jų gauti. Tada mane nuvedė į anatomijos laboratoriją, kur kūno
dalys ir orga nai yra užkonservuoti tyrinėjimams. Galėčiau visą dieną
ten likti ir stebėti!”
Amerikiečiams studentams stažuotės Lietuvos ligoninėse yra ne tik
nepaprasta proga daugiau išmokti apie sveikatą ir mediciną, bet
taip pat iš dalies ir pačiam patirti ir suprasti Lietuvos
sveikatos sistemą.
Siga Poskočimaitė jau visą vasarą leidžia Lietuvoje darbuodamasi
operacinėje. Ji taip pat stebėjo operacijas, bendravo su daktarais ir
bendradarbiais. Sužinojusi daktaro mėnesinę algą, Siga štai ką
turėjo pasakyti: „Šiandien aš sužinojau, koks
Lietuvoje chirurgo atlyginimas. Aš tikrai buvau nustebinta, kiek
mažai, palyginti, jiems mokama ir kiek daug daktarų dirba antroje
ligoninėje ar net ir privačioje klinikoje, kad galėtų pragyventi.
Amerikoje niekada nepagalvočiau, kad daktarui gali būti sunku
susimokėti už butą arba automobilį, bet Lietuvoje taip atsitinka
dažnai. Ypač sunku daktarams rezidentams. Lietuvoje reikia
šešerius metus mokytis norint tapti daktaru. Tikrai po
tiek daug mokslo reikėtų mokėti didesnį atlyginimą. Aišku tai,
jog Lietuvoje žmonės nesirenka medicinos siekdami užsidirbti daug
pinigų. Daktarai turi tikrą pašaukimą padėti kitiems
šioje profesijoje, ir aš tai tikrai matau dirbdama
ligoninėje.”
Andrius Mikuckis nedirba nei ligoninėje, nei vaikų namuose.
Buhalterijos specialybės studentas iš California savo pirmą
stažuotės savaitę praleido dirbdamas Tautinių mažumų ir
išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Apie savo darbą ir bendravimą su bendradarbiais, Andrius rašo:
„Aš dirbu su buhalteriais ir jie mane moko apie savo
darbą. Šis departamentas skiria pinigus išeivijos
lietuviams, kad jie galėtų palaikyti lietuvybę. Mūsų darbas yra
patikrinti, ar pinigai išleisti, kaip buvo sakyta. Visi
darbuotojai čia yra labai malonūs, padeda man, kai ko nors nesuprantu.
Paprastai mes visi einame kartu pietauti ir smagiai praleidžiame laiką.
Aš labai susidraugavau su keliais darbuotojais, tad nors ir daug
darbo, vis tiek smagiai leidžiam dienas.”
Kitas buhalterijos studentas – Aistis Juška – apie
savo savaitės įspūdžius taip rašo: „Pradėjau dirbti
bankroto buhalterijos įstaigoje. Išmokau daug apie Lietuvos
sistemą ir kokie yra buhalterijos skirtumai, palyginti su Amerikos
sistema. Lietuvoje yra Garantinis fondas, kuris užtikrina, jog
bankrutavusios įmonės darbuotojams bus išmokėtos išmokos.
Viską suskaičiuoti ir patikrinti skaičius užtrunka laiko, bet, jei
kompiuteriai gerai veikia, tai padaryti įmanoma. Kaip ir visur, jei
kompiuteriai sutrinka, darbas užtrunka ilgiau ir tampa sudėtingesnis.
Mokausi ir manau, kad galėsiu ateityje visokiais būdais atlikti tą patį
darbą ne tik su kompiuteriu.”
Aš, Lina Beržinskaitė, stažuojuosi Teisingumo ministerijoje.
Kaip ir Andrius, labai susidraugavau su keliais bendradarbiais. Esu
susižavėjusi, kad mano direktorius Klaidas Navickas yra ir Lietuvos
tautodailės karpinių meistras. Dirbu su valstybės tarnautojais ir
mokausi apie Lietuvos nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registrą.
Įdomu įžvelgti skirtumus tarp Lietuvos ir Amerikos įstatymų. Ši
stažuotė man suteikė progą geriau suprasti ne tik Lietuvos, bet ir
Amerikos teisinį pagrindą. Kuriant teisės aktus Registrų departamentas
įvertina ir analizuoja užsienio valstybių (pvz., Vengrijos, Suomijos,
Švedijos, Airijos) pavyzdžius. Man teko taisyti anglų kalbos
vertimus ir versti (iš anglų į lietuvių kalbą) Visuomeninės
labdaros organizacijų projektą.
Ši stažuotė suteikia amerikiečiams studentams galimybę iš
arti pajusti lietuviško gyvenimo skonį. Studentai ne tik įgyja
praktikos savo pasirinktoje srityje, patobulina lietuvių kalbą, bet ir
sustiprina pažintį su Lietuva. Sugrįžę į Ameriką mes būsime ne vien
labiau patyrę savo darbuose, bet ir stipresni lietuviai.
LISS studentai
kiekvieną trečiadienį kalbasi apie savo stažuotes (iš k.):
Andrius Mikuckis (CA), Aleksandra Habanek (CA), Lina Polikaitytė (CA),
Kendra Kiršonytė (CA), Tadas Mikuckis (CA), Livija Jonaitytė
(Torontas, Kanada), Karolina Kličiūtė (Otava, Kanada).