Nuotraukos E. Misevičienės
LIETUVIŲ SPORTININKAMS IŠ JAV
SĖKMĖS VIII PLSŽ NEPRITRŪKO
Birželio 26–28 d. Vilniuje vyko VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
EUGENIJA MISEVIČIENĖ
Lietuviai varžėsi 26 sporto šakose
Šiemet ypač džiugu apsilankyti tėvynėje – Lietuva
švenčia savo vardo tūkstantmečio jubiliejų. Ta proga mūsų
šalies sostinėje ir kituose miestuose vyko ir tebevyksta įvairūs
renginiai. Tarp jų šią vasarą buvo neužmirštas ir
sportas: birželio 26–28 dienomis Vilniuje surengtos VIII Pasaulio
lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ), kuriose dalyvavo mūsų tautiečiai
iš 17 valstybių. Planuota sulaukti sportininkų net iš
tokių egzotiškų šalių kaip Kuveitas bei Saudo Arabija,
tačiau dėl tam tikrų priežasčių jiems atvykti nepavyko. Taip pat
nemaloniai nustebino delegacija iš Airijos (kur, atrodo,
lietuvių gyvena ne tiek ir mažai), paskutinę minutę pranešusi,
kad šiose žaidynėse dalyvauti negalės.
Sporto šventėje rungtyniavo apie 700 atletų iš užsienio
(iš viso – 3 tūkstančiai sportininkų), tik žiūrovų galėjo
būti daugiau. Pasirodo, tūkstantmečio renginių jūroje numatyta sporto
šventė nebuvo pakankamai išreklamuota. Nepaisant to,
dauguma PLSŽ dalyvių (nors ir būta nesklandumų su tvarkaraščiais
ir pan.) ir svečių liko patenkinti gražia sporto švente.
Lietuviai iš viso pasaulio varžėsi 26 sporto šakų
varžybose, buvo surengtos ir itin originalios
šiaurietiško vaikščiojimo bei lietuviško
ritinio ir kt. varžybos. Vis dėlto populiariausia sporto šaka
šiose žaidynėse ir vėl buvo krepšinis.
Šventė pradėta netradiciškai
Tiems, kas nežino, turėčiau priminti, jog oficialiai šios PLSŽ
prasidėjo dar kovo mėnesį slidinėjimo turnyru, kuris šiemet buvo
surengtas JAV, Nevada ir California valstijose. Na, o Vilniuje
šią sporto šventę organizatoriai ir delegacijų vadovai
pradėjo netradiciškai – VIII PLSŽ atidarymo metu
kiemelyje, prie Kūno kultūros ir sporto departamento, oficialiai
iškėlus žaidynių ir Lietuvos vėliavas, o šventės
prisiminimams įamžinti buvo pasodintas ąžuoliukas.
Vos prasidėjus pirmosioms kovoms, šalių delegacijų vadovai
dalyvavo specialiame forume, kuriame pasidalijo savo įspūdžiais ir
patarimais, taip pat buvome pakviesti į LR Prezidentūrą, kur mus
maloniai sutiko ir pasveikino šių žaidynių globėjas, ilgametis
sporto mėgėjas, kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos prezidentas
Valdas Adamkus, kiekvienos valstybės atstovams įteikęs prisiminimo
dovanėles.
Žaidė ne vieni prieš kitus, bet vieni su kitais
Tuo metu, kai delegacijų vadovai dalyvavo įvairiuose pasitarimuose,
sportininkai jau varžėsi aikštelėse. Oras pasitaikė labai
šiltas, sporto salių viduje taip pat buvo labai
„karšta” – juk kiekvienas namo norėjo sugrįžti
nugalėtoju, o kaip žinia, pirmoji vieta būna tik viena. Tačiau viso
pasaulio lietuviai buvo tinkamai nusiteikę, suprasdami, kad jie
susitiko žaisti ne vieni prieš kitus, bet vieni su kitais. Kaip
sakė vienas žaidynių vadovų, juk kad ir kas belaimėtų – laimi
lietuviai, o tai ir svarbiausia. Ir tiesa, juk ne tiek svarbūs medaliai
(nors, žinoma, juos iškovoti visada yra be galo malonu),
svarbiausia visiems kartu susirinkus savo tėvynėje per sportą dar kartą
pasidžiaugti mūsų tauta bei paminėti tokią svarbią savo šaliai
datą.
JAV lietuviai sportininkai pasirodė itin stipriai
O ir laimėjimų, bent jau sportininkams iš JAV, tikrai netrūko.
Amerikos lietuviai dalyvavo 10 sporto šakų varžybose. Prizines
vietas amerikiečiai iškovojo tinklinio aikštelėje –
Los Angeles „Banga” į saulėtąją California parsivežė
sidabro medalius. Tie patys 8 vaikinai dalyvavo ir paplūdimio tinklinio
varžybose.
Prieš ketverius metus panašiose žaidynėse pirmą kartą
plaukimo varžybose dalyvavo New York lietuvaitė Vilija
Pakštaitė, tada namo ji parsivežė aukso medalį. Ne
tuščiomis mergina grįžo į JAV ir šiemet, ji
iškovojo net du aukso medalius (50 m plaukdama peteliške
tarp moterų nuo 15 iki 30 metų, 400 m laisvu stiliumi – taip pat
tarp moterų nuo 15 iki 30 metų).
Stipriai pasirodė ir Amerikos lietuviai badmintonininkai, tenisininkai, šaudymo meistrai.
„Lituanicos” vyrai pelnytai laimėjo aukso medalius
Tačiau daugiausiai iš JAV atvykusių sportininkų dalyvavo
krepšinio varžybose. Savo jėgas išbandyti atskrido net 3
vyrų komandos – viena iš Čikagos ir dvi iš New
York, taip pat rungėsi ir moterų komanda bei jaunučių ekipa. Sėkmė
nusišypsojo beveik visoms joms (vienoms daugiau, kitoms mažiau),
o Čikagos „Lituanicos” jaunučiai baigiamosiose varžybose
tik po labai atkaklios kovos 1 taško skirtumu (55:56) nusileido
aikštelės šeimininkams vilniečiams, iškovodami
antrąją vietą. NYLAK pirmoji vyrų komanda užėmė trečiąją vietą, kovoje
dėl bronzos medalių 72:50 įveikę Kanados lietuvius.
O šio turnyro baigiamojoje dvikovoje susitiko Čikagos
„Lituanica” ir Trakų miesto komanda. Tai buvo labai
gražios, kraują kaitinančios varžybos, kurias stebėti susirinko
daugiausiai žmonių per visas žaidynių kovas. Nors ir nedidele persvara,
čikagiečiai pirmavo didžiąją rungtynių dalį. Vienu metu jiems varžovai
tiesiog lipo ant kulnų, bet nepriekaištingai susižaidę ir parodę
vieningą komandinę dvasią, „Lituanicos” vyrai pelnytai
laimėjo aukso medalius (60:53). Ne ką prasčiau sužaidė ir JAV moterys.
Baigiamosiose rungtynėse su kaimynėmis iš Kanados Amerikos
lietuvės tiesiog plėšte išplėšė pergalę po
pratęsimo 57:53 (43:43).
IX PLSŽ įvyks ir vėl Lietuvoje – Klaipėdoje
Žinoma, ne tik sportinė VIII PLSŽ dalis buvo intriguojanti ir svarbi.
Ne mažiau įdomus renginys buvo ir žaidynių atidarymas bei uždarymas. Po
specialių šv. Mišių Vilniaus katedroje visi sportininkai
ir delegacijų nariai išsirikiavo atstovaudami savo
šalims, iškėlę kiekvienos dalyvavusios valstybės vėliavą,
patraukdami praeivių dėmesį kartu žygiavo Vilniaus senamiesčio gatvėmis
nuo Gedimino gatvės iki Kalnų parko, kur vyko oficialioji
šventės programa. VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių
dalyvius pasveikinti atvyko ir Jo Ekscelencija Valdas Adamkus.
Pagrindinio PLSŽ rėmėjo – banko „Snoras” įsteigtą
taurę, skirtą gausiausiai užsienio šalies delegacijai,
iškovojo JAV atstovai, tačiau, vadovaudamasis garbingo žaidimo
principais, amerikiečių delegacijos vadovas Laurynas R. Misevičius
perdavė prizą, jo nuomone, geriau susiorganizavusiems Kanados
lietuviams.
Po gražaus istoriškai sudėlioto spektaklio ir šokių
programos toliau iki vidurnakčio klausėmės Ž. Žvagulio koncerto, po
kurio liko gražūs prisiminimai ir ir įspūdžiai. Besibaigiant VIII
Žaidynėms, paaiškėjo būsimos sporto šventės planai: IX
žaidynes numatoma surengti vėl Lietuvoje, tik galbūt nebe sostinėje, o
pagrindiniame uostamiestyje – Klaipėdoje 2013 m. birželio mėn.
pabaigoje, pašvenčiant jas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per
Atlantą 80osioms metinėms.