Sūduvos krašte Rudaičiai spėjo daug ką pamatyti. A. Vaškevičiaus nuotr.
R. Rudaitienė: „Gera sugrįžti į vis gražėjančią gimtinę”
ALGIS VAŠKEVIČIUS
Liepos mėnesį Lietuvoje lankosi Lemont gyvenantys Ritonė ir Teodoras
Rudaičiai. Šis apsilankymas R. Rudaitienei, „Draugo”
bendradarbei, yra ypatingas – į savo gimtąją Marijampolę ji
sugrįžo po 18 metų pertraukos.
„Pastarąjį kartą gimtajame mieste lankiausi 1993 metais kartu su
Jungtinių Amerikos Valstijų pedagogų delegacija, kai Lietuvoje kasmet
buvo rengiami A.P.P.L.E. („Amerikos pedagogų talka Lietuvos
švietimui”) kursai – mūsų pedagogai dalijosi
patirtimi su lietuviais, buvo rengiami seminarai, susitikimai. Tada
Marijampolės švietimo centre lankiausi kelias vasaras iš
eilės, pažinau puikius Sūduvos krašto mokytojus, užsimezgė
šilti santykiai, kurie iki šiol nenutrūko”, –
pasakojo R. Rudaitienė.
Kursai baigėsi, ir prireikė net aštuoniolikos metų, kol R.
Rudaitienė vėl atvažiavo į Marijampolę. Lietuvoje ji pastaraisiais
metais lankėsi ne kartą, bet Sūduvos sostinėje jau nėra jokių jos
giminaičių, tik senosiose miesto kapinėse ilsisi motinos tėvai.
Šįsyk kartu su vyru inžinieriumi Teodoru, kuris į Marijampolę
buvo atvykęs ir pernai, R. Rudaitienė nutarė pasilikti šiame
mieste kelias dienas, pabendrauti su vietos pedagoge Petronėle
Paškauskiene, su kuria daug bendradarbiavo A.P.P.L.E. kursų metu.
„Per tuos metus, kol čia nebuvau, miestas labai pasikeitė. Vos
begalėjau atpažinti atnaujintą senąją Rygiškių Jono gimnaziją,
labai graži centrinė miesto aikštė, kurią papuošė
iškilus paminklas Lietuvos 1000mečiui, kalbai ir tautai
paminėti. Apskritai dabar visa Marijampolė ir toliau restauruojama,
atnaujinami Poezijos ir Vytauto parkai, pagrindinių gatvių danga
iš asfalto keičiama į trinkeles. Mano gimtasis miestas
išties gražėja”, – džiaugėsi ji.
Viešnia iš Lemont aplankė ir dar išlikusį jos
gimtąjį namą, kur nuo gimimo iki 1941 metų, kai jai teko palikti
Marijampolę, gyveno šešerius metus. Prisiminimuose
išlikęs kiemas, takas link namo, dar viena kita detalė. Tuomet
R. Rudaitienės mama dirbo seniausiame Lietuvoje ir šiemet
mininčiame 80ąsias veiklos metines Marijampolės cukraus fabrike
sekretore, jos tėvas buvo žemės ūkio tvarkytojas, dirbo su matininkais.
Prisiminimuose išlikusi ne viena gatvė, pastatai, tačiau miestas
per tiek metų išties gerokai pasikeitė.
Ilgametė skautininkė R. Rudaitienė džiaugėsi, kad į Sūduvos sostinę ji
pataikė atvykti tuo metu, kai čia vyko Palaimintojo arkivyskupo Jurgio
Matulaičio atlaidai – minima jo beatifikacija 1987 metų liepą,
taip pat 140osios Palaimintojo gimimo metinės ir 120 metų nuo tada, kai
popiežius Leonas XIII išleido encikliką „Rerum
Novarum”, davusią pradžią krikščioniškai
demokratijai Vakarų Europoje.
Tikra atgaiva svečiams buvo apsilankyti netoli nuo Marijampolės,
Lūginės kaime esančioje Palaimintojo gimtinėje – pastatų ten jau
nėra išlikę, bet toje vietoje pastatyta koplyčia, o jos viduje
– nuotraukos iš palaimintojo J. Matulaičio apsilankymo
Čikagoje 1926 metų vasarą, kai jis aplankė net 92 iš tuo metu
veikusių 120 lietuviškų parapijų ir pašventino šv.
Antano bažnyčią Cicero mieste. Čia svečiai sutiko jaunimo piligrimų
grupę, kurie pėsčiomis atėjo 8 kilometrus iš Marijampolės
bazilikos į Lūginę, čia klausėsi paskaitos apie Palaimintojo darbus ir
asmenybę, meldėsi ir dalyvavo adoracijoje. Svečiai dalyvavo ir
sekmadienio šv. Mišiose Marijampolės bazilikoje, kur buvo
šventinamos votos.
„Mums dalyvavimas Palaimintojo minėjimo renginiuose labai svarbus
ir todėl, kad priklausome J. Matulaičio misijai Lemont. Smagu matyti,
kad Mišiose ir kituose rengi niuose dalyvauja daug gražaus
jaunimo iš visos Lietuvos”, – sakė R. Rudaitienė.
Viešnagės Sūduvos krašte metu Rudaičiai aplankė Paežerių
dvarą Vilkaviškio rajone ir apžiūrėjo ten įrengtą jų geros
pažįstamos dailininkės Magdalenos StankūnėsStankūnienės parodą,
dalyvavo Vilkaviškio miesto šventėje.
Jau praėjusiais metais Rudaičiai perdavė Marijampolės P. Kriaučiūno
bibliotekai dvi siuntas knygų, taip pat auką minėto paminklo statybai.
Šįkart R. Rudaitienė nusprendė Marijampolės „Piko
valandos” leidykloje išleisti savo knygą su kelionių po
įvairias šalis įspūdžiais. Ji kartu su vyru yra aplankiusi apie
70 pasaulio šalių, ir įdomiausios kelionių akimirkos sugulė į
knygą „Iš kelionių užrašų”, kuri dar
šiemet išvys dienos šviesą. Šią knygą ji
nutarė skirti ir padovanoti Lietuvos jaunimui, kviesdama jį kuo daugiau
keliauti, pažinti kitus kraštus ir vėl sugrįžti gyventi ir
dirbti į gimtinę.
„Išties teko pamatyti daugybę įvairių šalių,
patirti nemažai egzotiškų įspūdžių. Negaliu pamiršti
Tibeto ir jo žmonių, įspūdinga buvo kelionė į Afriką,
nepamirštama Kinija, Čilė ar Galapagų salos. Tačiau visada, kur
tik bebuvome, nuolat prisimindavau Lietuvą. Ir po visų labai tolimų
kraštų norėjosi grįžti prie tėviškės upelio, prisiskinti
prie jo augančių katpėdėlių, nes tik čia toks aukštas dangus ir
taip lengva kvėpuoti”, – pasakojo R. Rudaitienė.
R. Rudaitienė susitiko su Marijampolės pedagoge P. Paškauskiene.