Nuotolinis mokymas(is) – pasirinkimo galimybė grįžtantiems?
Loreta Timukienė
Visiems aišku, kad tiek pati emigracija, tiek grįžimas gimtinėn
sukelia nemažai rūpesčių, todėl reikalauja ypatingų pastangų iš
valstybės, pačių emigrantų, jų vaikų ir mokytojų. Nemažai užsienyje
atsidūrusių lietuvių nežino, kaip ilgai jie gyvens svetur. Juos dažnai
kankina abejonės, kaip elgtis su vaikais, kuriems išvykimas į
kitą šalį sukelia nemažai problemų. Vieni savo atžalas palieka
giminaičiams Lietuvoje, kiti vaikus vežasi į užsienį kartu. Tuomet
vaikams tenka pritapti prie kitokios aplinkos, kitokios švietimo
sistemos. Tai nėra lengva.
Daugelis lietuvaičių, gyvendami užsienyje, stengiasi kiek įmanoma
išlaikyti lietuviškumą ir leidžia savo vaikus į
lituanistines mokyklas. Šiuo metu 31 pasaulio valstybėje veikia
179 lietuvių švietimo įstaigos, jų pagrindinė veikla –
lietuvybės palaikymas ir švietimas lietuvių kalba. Jose mokosi
apie 7,000 mokinių, tai sudaro beveik 12 Vilniaus licėjų.
Lituanistiniam švietimui užsienyje valstybė iš biudžeto
kišenės kasmet skiria apie 6 mln. Lt. Ar investicijos į naująją
emigrantų kartą Lietuvai atsipirks, parodys tik ateitis, o dabar
svarstoma būtinybė jaunuosius lietuvius paruošti grįžimui.
Kartais atsitinka taip, kad tėvams po kiek laiko su mokyklinio amžiaus
vaikais iš svečių šalių tenka grįžti į Lietuvą. Tada
susiduriama su rimta problema: Ar mano vaikas sugebės mokytis Lietuvos
bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje, kaip žinia, reikalavimai
besimokantiems yra tikrai nemaži? Lietuvos valdžia, susidūrusi su
šia problema, ieško būdų, kaip ją išspręsti.
Kuriamos įvairios programos, padedančios sugrįžusiems vaikams tęsti
mokslus. Viena iš tokių programų – nuotolinis mokymas(is).
Nuotolinis mokymas(is) populiarėja
Nuotolinis mokymo(si) būdas šių dienų pasaulyje populiarėja,
kadangi taip besimokant sutaupoma ir laiko, ir pinigų. Nuotoliniu būdu
gali mokytis visi, bet jis ypač patogus tiems, kurie dėl įvairių
priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo lavinimo mokykloje.
Vieni iš jų – užsienyje gyvenantys lietuviai. Vilniaus Ozo
vidurinė mokykla 2002 m. pradėjo organizuoti nuotolinį mokymą(si)
internetu, WebCT aplinkoje.
2005 metais ES ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija
projektui „Nuotolinio mokymo(si) kursas X–XII klasei”
skyrė 510,000 Lt, o 2006 metais antram projektui ,,Nuotolinio mokymosi
kursas VIII–IX klasei” – 507,690 Lt. Per trejus
projektų vykdymo metus Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje sukurta
šiuolaikinė techninė, programinė, dalykinė ir metodinė
8–12 klasių nuotolinio mokymo(si) bazė.
Šiuo metu Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra paruoštas
nuotolinio mokymo(si) kursas, pritaikyta metodika ir vyksta mokymas(is)
8–12 klasėse. Ateityje svarstoma galimybė parengti ir žemesnių
klasių mokymo(si) programas. Kiekvienos klasės kursas suskirstytas į
konkrečias pamokas ir pritaikytas informacinių technologijų
reikalavimams. Mokinių darbai vertinami ir pastabos pateikiamos
bendraujant elektroniniu paštu WebCT nuotolinio mokymo(si)
aplinkoje ir ,,Skype”. Pamokose naudojama daug vaizdo ir garso
medžiagos, savikontrolės ir kontrolinių darbų testų, papildomų
informacijos šaltinių.
Tai nėra savarankiškas mokymasis
Reikia pabrėžti, kad tai nėra savarankiškas mokymasis, kadangi
kiekvienam mokomajam dalykui yra paruošta tiek pamokų, kiek
reikalauja visas atitinkamos klasės ugdymo planas. Visos pamokos
surašytos į tradicinį savaitinį pamokų tvarkaraštį, pvz.:
per savaitę būna 2 istorijos, 4 matematikos ir kitų dalykų pamokos.
Kiekvieną pamoką mokiniai konsultuojami, vertinami, atlieka užduotis,
gauna namų darbus. Vieną kartą per mėnesį mokytojo nustatytu laiku
vyksta kiekvieno dalyko vertinamasis testas. Ne mažiau kaip kartą per
trimestrą (pusmetį) akivaizdžiai arba naudodamiesi ,,Skype”
programa su Web vaizdo kamera bendrauja su dėstančiu dalyką mokytoju.
Patogu yra tai, kad mokiniai gali atlikti užduotis bet kuriuo paros
metu ir bet kurią savaitės dieną. Mokytojas turi teisę dėl rimtų
priežasčių pratęsti mokinių užduočių atlikimo ir atsiskaitymo laiką.
Nuotoliniu būdu mokosi ir sporto įžymybės
2006–2007 mokslo metais nuotoliniu būdu mokėsi 220 mokinių
iš Lietuvos, Norvegijos, Airijos, Anglijos, Ispanijos, Belgijos,
Gruzijos, JAR, JAV ir Vokietijos. Italijos gimnazijose besimokantys
jaunuoliai mokosi tik lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos modulių.
Šiais metais nuotoliniu būdu mokosi 298 mokiniai iš 26
užsienio šalių. Vienas iš besimokančiųjų – žymus
tenisininkas Ričardas Berankis.
2006 metais vidurinę mokyklą baigė ir sėkmingai valstybinius bei
mokyklinius egzaminus išlaikė pirmoji ,,nuotolinukų”
abiturientų laida. Jie toliau tęsia studijas Lietuvos ir užsienio
universitetuose, kolegijose.
Nuotoliniu būdu besimokantiems Lietuvos piliečiams mokslas nemokamas.
Baigiamuosius 12–os klasės mokyklinius egzaminus abiturientai
laiko Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje, valstybinius –
specialiose grupėse su kitais Vilniaus miesto mokiniais savivaldybės
paskirtoje vietoje. Sėkmingai baigę kursą mokiniai gauna valstybės
pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.
Nuotoliniu būdu besimokantiems mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio
ugdymo programą, yra privalomas Bendrojo lavinimo kursas (39 savaitinės
pamokos per 2 metus). Tokio kurso paskirtis — suteikti vidurinio
išsilavinimo pagrindus. ,,Nuotolinukai” turi mokytis ne
mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Mokinys
bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra,
tačiau bendras pamokų skaičius neturi viršyti 32 savaitinių
pamokų. Nuotolinio mokymo(si) būdu galima mokytis ir atskirus dalykus
– lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos.
Mokinys, mokslo metus baigęs teigiamais pažymiais ir išlaikęs
egzaminus, gaus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą arba brandos
atestatą. Žemesnių klasių mokiniai, baigę mokslo metus, keliami į
aukštesnę klasę.
Mokslo metai ,,nuotolinukams” prasideda rugsėjo 1 d. Moksleiviai,
norintys mokytis nuotolinėse klasėse, reikalingus dokumentus gali
pateikti atvykę į mokyklą arba atsiųsti paštu.
Kas turi informuoti apie nuotolinį mokymą(si)?
Gana keista, kad JAV gyvenantys lietuviai neturi pakankamai
informacijos apie nuotolinį mokymą(si). Pasidomėjus, ar tuo kas nors
rūpinasi, Vilniaus Ozo mokykloje už nuotolinį mokymą(si) atsakinga
Aldona Baužienė sakė: ,,Kiek galime, mes patys rūpinamės informacijos
apie nuotolinį mokymą(si) skleidimu užsienyje. Praėjusiais metais
buvome nuvykę į Londone ir Berlyne esančias Lietuvos ambasadas. Ten
susitikome su lietuvių bendruomenių atstovais. Palaikome ryšį su
Airijoje leidžiamo laikraščio žurnaliste. Mokyklos direktorius
siuntė laiškus į kitas ambasadas. Būtų puiku, kad ateitų į
pagalbą Švietimo ir Užsienio reikalų ministerijos. Jos turi
didesnes galimybes. Neturime duomenų, ar buvo anksčiau JAV kur nors
skelbta informacija apie nuotolinį mokymą(si). Jeigu ir buvo, tai mums
apie tai niekas nepranešė.”
Nuotolinių klasių kuratorė sakė, kad iš JAV šiais metais
nuotoliniu būdu mokėsi tik vienas moksleivis. Tai buvęs Vilniaus Ozo
vidurinės mokyklos mokinys sportininkas, išvykęs į JAV. Kaip
teigė Aldona Baužienė, ,,nuotolinukų” daugėja. Ji minėjo, jog
teko susirašinėti su pageidaujančiais mokytis iš JAV.
Vienas atsisakė šios minties, sužinojęs, kad teks atvykti į
Lietuvą laikyti abitūros egzaminų. Kitas galvojo, kad tai yra
svarankiškas mokymasis. Sužinojęs, kad pamokos vyksta internetu,
nusprendė nesimokyti.
Daugiau informacijos apie nuotolinį mokymą(si) galima gauti šiuo
adresu: Lietuvos Respublika, Vilniaus Ozo vidurinė mokykla, Ozo gatvė
39, direktorius Albinas Daubaras, mokyklos internetinės svetainės
adresas: http://ozas.w3.lt/, galima rašyti el. laiškus
adresu ozomokykla@delfi.lt, tel. Vilniuje 2400786, mob. tel.+370
61857580.
Pakalbinome keletą nuotoliniu būdu besimokančių jaunuolių.
Pasidomėjome, kokia jų nuomonė apie šį mokymo(si) būdą, kokius
šios naujovės pliusus ir minusus jie įžvelgia.
Vytautas
Esu neįgalus, gyvenu Lietuvoje. Man 18 metų. Baigus pagrindinę mokyklą
teko ieškoti, kur mokytis toliau. Atsitiktinai iš gero
draugo sužinojau apie nuotolinį mokymą(si). Pabandžiau – ir
patiko: esu laisvas, nereikia derintis prie tvarkaraščio, galima
mokytis namuose. Tiesa, kartais pačiam tenka ieškoti
informacijos, kuri reikalinga mokslui. Pamokų ruošimui kasdien
skiriu 1–6 valandas – tai priklauso nuo užduoties
sudėtingumo. Baigęs vidurinę mokyklą galvoju toliau studijuoti
Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad toks mokymo(si) būdas turi ateitį.
Veronika
Esu 10 klasės mokinė. 2007 metų gruodžio mėnesį dėl nesutarimų klasėje
išėjau mokytis į Ozo mokyklą. Tačiau prisipažinsiu, kad jau
anksčiau galvojau apie šią mokyklą. Manau, kad nuotolinis
mokymas(is) pirmiausia yra gera galimybė išbandyti save,
pamatyti, ar sugebi mokytis savarankiškai. O antras dalykas,
kuris man patinka – ,,laisvas” mokymo(si)
tvarkaraštis, galima nuveikti daug daugiau darbų, nei besimokant
tradicinėje mokykloje.
Aš labai mėgstu bendrauti, turiu savo svetainę ir forumą, labai
domiuosi kinu, fotografija, informacinėmis technologijomis. Esu labai
savarankiška, o nuotolinio mokymo(si) rezultatai tai dar kartą
patvirtina.
Apie šį mokymą(si) sužinojau iš savo buvusio klasės
draugo, kuris taip pat mokosi tokiu būdu. Jis išėjo iš
mokyklos, nes jam sunkiai sekėsi bendrauti su mokytojais. Aš
manau, kad nuotolinis mokymas(is) yra labai įdomus projektas,
suteikiantis galimybę ugdyti savarankiškumą. Mokymosi tempas
priklauso nuo tavęs ir tai vilioja.
Toks mokymas(is) turi nemažai pliusų: ,,laisvas”
tvarkaraštis, galimybė patausoti sveikatą ir pinigus (nereikia
važiuoti viešuoju transportu, nėra galimybės užsikrėsti gripu
mokykloje, taip pat nereikia mokėti už sąsiuvinius, rašiklius,
kopijavimą). Taip pat paminėsiu tai, kad šis mokymas(is)
išsprendžia dvi opias problemas – rūkymo ir smurto. Būtent
mokyklose yra smurto židinys, o pradėti rūkyti nesavarankiškus
žmones įkalba klasiokai. Mokantis namie to galima išvengti. Man
patinka ir tai, kad mokytis galima būnant bet kur: sanatorijoje,
ligoninėje, kelionėje, užsienyje. Visur galima bet kada prisijungti
prie interneto ir atlikti užduotis. Taip pat nėra spaudimo iš
mokytojų pusės – mokausi tuos dalykus, kurie yra reikalingi ir
įdomūs.
Minusus aš įžvelgiu tik kelis: ne visi mokiniai sugeba mokytis
be suaugusiojo pagalbos, kai kuriems reikia, kad kas nors
paaiškintų nesuprantamus dalykus. Taip pat gali atsitikti taip,
kad pasirinkęs nuotolinį mokymą(si) žmogus mažiau bendraus su
aplinkiniais, taps uždaresnis. Ir trečiasis minusas – sėdėjimas
prie kompiuterio kenkia akims. Tačiau vis tiek pritariu nuotoliniam
mokymui(si).
Gyvenu Vilniuje ir bet kada galiu atvykti į mokyklą pasikonsultuoti.
Tačiau gyvenantiems užsienyje turėtų būti sunkiau, nes jie tokios
galimybės neturi. O per ,,Skype” nėra taip veiksminga bendrauti
kaip gyvai. Atsiskaityti mokytojams tai, ką išmokau, tenka kas
trimestrą. Vieni atsiskaito atvykdami į mokyklą, kiti – per
,,Skype” programą. Kiekvieną dieną mokymuisi skiriu apie
2–3 valandas, užduotis suspėju atlikti laiku ir mokymosi
rezultatai geri. Baigusi vidurinę mokyklą galvoju studijuoti užsienyje.
Manau, kad nuotolinis mokymas(is) turi ateitį, ir ne tik Lietuvoje.
Mano nuomone, toks mokymas(is) yra viso pasaulio ateitis ir po daugelio
metų tradicinių mokyklų bus labai mažai. Vis dėlto prasidėjo
technologijų era.
Arvydas
Esu dirbantis ir
vis dar besimokantis 28 metų vyras. Mano nuomone, mokytis nuotoliniu
būdu tikrai verta, nes toks mokymas(is) yra tikrai geras ir vertas
dėmesio iššūkis. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu
progą mokytis būtent tokiu būdu. Apie tai svajoja daugelis. Rinktis
nuotolinį mokymą(si) paskatino noras susirasti geresnį darbą, o tai
padaryti be aukštojo mokslo diplomo nėra lengva.
Esu baigęs žemės ūkio mokyklą, bet vidurinio išsilavinimo ten
neįgijau, tad ieškojau vakarinių mokyklų, kuriose būtų galima
įgyti vidurinį išsilavinimą. Atsitiktinai laikraštyje
pamačiau skelbimą apie nuotolinį mokymą(si) Ozo vidurinėje mokykloje.
Čia mokausi jau dvejus metus. Patinka tai, kad galima mokytis
pasirinktu laiku, yra galimybė suderinti darbą ir mokslą. Tenka dažnai
išvykti iš Lietuvos ilgesniam laikui, todėl toks
mokymas(is) labai patogus. Aišku, dirbant dažnokai pritrūksta
laiko užduotims atlikti ir laiku atsiskaityti. Kartais tenka pasėdėti
ir iki išnaktų. Jeigu sėkmingai baigsiu šiuos mokslus,
galvoju toliau studijuoti vakarais kažkurioje aukštesniojoje
mokykloje.
Esu įsitikinęs, jog nuotolinis mokymas(is) turi ateitį, tik gaila, kad dar kol kas mažai kas apie jį žino.
* Mokinių vardai jų prašymu pakeisti.
07-15-2007