Lietuvos kultūros paveldas skaitmeninėje erdvėje
Prieš dvi savaites
,,Draugo” leidėjas Lietuvių katalikų spaudos draugija,
atstovaujama ,,Draugo” direktorių tarybos, su Lietuvos
nacionaline M. Mažvydo biblioteka pasirašė sutartį dėl
dienraščio archyvo skaitmeninimo. Lietuvoje Europos Sąjungos
lėšomis vykdomas projektas siekia ,,Draugą” padaryti
Lietuvos bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo
duomenų banko dalimi, kurio virtualiomis paslaugomis jau dabar
naudojasi Lietuvos ir užsienio vartotojai per bendrą tinklalapį
www.epaveldas.lt.
REGINA VARNIENĖ-JANSSEN
JOLANTA BUDRIENĖ
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Mūsų šalis pagrįstai gali didžiuotis gausiu ir savitu kultūros
paveldu, liudijančiu sudėtingą jos istoriją, unikalius visuomenės ir
kultūros reiškinius. Atminties institucijose –
bibliotekose, muziejuose, archyvuose saugomi tradiciniai šio
paveldo ženklai, tarp kurių svarbią vietą užima rankraščiai ir
publikuoti dokumentai. Jų išsaugojimas yra neginčijama
šių institucijų misija, kurią apibrėžia ir oficialūs Lietuvos
Respublikos dokumentai. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje,
nustatančioje mūsų šalies ekonominės, socialinės ir aplinkos
apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2015 m., patvirtintoje
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. nutarimu Nr. IX1187, pabrėžiama, kad
Lietuvos kultūros ilgalaikės strategijos tikslas –
išsaugoti, aktualinti paveldėtas ir bendrąsias Europos kultūros
vertybes jungiantį Lietuvos kultūros tapatumą ir užtikrinti jo
tęstinumą bei sklaidą šiuolaikiniame Lietuvos, Europos Sąjungos
ir pasaulio kultūrų kontekste. Vėliau priimtuose dokumentuose –
Lietuvos kultūros politikos nuostatose, Lietuvos nacionalinėje
informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje apibrėžtas Lietuvos
paveldo ilgalaikis išsaugojimas, aktualinimas ir prieiga
pasitelkiant informacines technologijas.
Vis dėlto iki 2005 m. ši problema mūsų šalyje nebuvo
sprendžiama nacionaliniu mastu koordinuojant atminties institucijų
veiklą. Tik 2005 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
žinovams parengus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus
kilnojamųjų kultūros vertybių skaitmeninimo ir sklaidos koncepciją,
drauge su Lietuvos dailės muziejumi ir Lietuvos archyvų departamentu
pradėtas vykdyti bendras šios srities projektas. Tai buvo ne tik
pirmasis tokio masto ir pobūdžio projektas Lietuvoje, bet ir vienas
pirmųjų ES, gavęs apie 13,3 mln. Lt finansinę paramą kultūros paveldo
skaitmeninimui ir sklaidai iš ES struktūrinių fondų.
Šio projekto rezultatas – sukurtas bibliotekų, archyvų ir
muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų bankas, kurio
virtualiomis paslaugomis jau dabar gali naudotis Lietuvos ir užsienio
vartotojai per bendrą tinklalapį www.epaveldas.lt. Lietuvos nacionalinė
M. Mažvydo biblioteka šio projekto metu į skaitmeninį formatą
perkėlė savo fonduose saugomą senųjų lietuviškų knygų rinkinį
(1547–1863), spaudos draudimo laikotarpio dokumentus
(1864–1904), XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškas knygas,
XVI–XVIII a. Lietuvos lenkiškas knygas, lietuvišką
periodinę spaudą iki 1940 m., 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos
teisės aktus ir kitus oficialius dokumentus, rankraščius ir
archyvinius dokumentus, atspindinčius Lietuvos socialinių sluoksnių ar
bendruomenių tapatumą: pergamentus, Lietuvos evangelikų reformatų
sinodo fondą (1413–1938 m. rankraštiniai dokumentų
originalai, rankraštiniai nuorašai kanceliarine slavų,
lenkų, lotynų, vokiečių, rusų kalbomis) ir kt.
(...)
Lietuvių išeivijos spauda – Lietuvos kultūros paveldo dalis
Naujajame skaitmeninimo projekto etape vienu iš svarbiausių
uždavinių Nacionalinėje bibliotekoje laikytini lietuvių
išeivijos spaudos skaitmeninimo darbai. Atverti visuomenei
šį ypatingai lietuvių kultūros paveldui svarbų spaudos masyvą
skatina keletas priežasčių. Pirmiausia pažymėtinas neatslūgstantis
domėjimasis ilgus dešimtmečius dėl politinių motyvų nuo
visuomenės slėpta informacija apie užsienio lietuvių gyvenimą ir
įvairiapusę veiklą. Siekiant užpildyti susidariusią istorijos spragą,
iki šiol aktyviai nagrinėjamos ir visuomenei pristatomos
lietuvių išeivijos tematikai skirtos publikacijos, rengiamos
monografijos, publikuojami mokslo darbai. Lietuvos universitetuose
užsienio lietuvių veiklos bruožai vienu ar kitu aspektu apibendrintai
nagrinėjami studentų bakalauro, magistro darbuose.
Kaip tik dėl to susiduriama su kita problema – nors Lietuvos
nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir yra sukaupusi patį pilniausią
lietuvių išeivijos spaudos rinkinį, juo pasinaudoti tolimesnėse
šalies vietovėse, užsienyje gyvenantiems skaitytojams yra be
galo sudėtinga, o kitos šalies bibliotekos toli gražu negali
pasigirti išsamiais išeivijos spaudos fondais. Dažnoje
rajono bibliotekoje pavienių dovanotojų dėka sukomplektuoti rinkiniai
yra gana fragmentiški, nesudarantys sąlygų išsamiai jais
naudotis. Kita vertus, kitose šalies bibliotekose saugoma
leidinių, kurių iki šiol nepavyko sukomplektuoti Nacionalinės
bibliotekos fonduose. Tai skaitytojams sukelia daug nepatogumų, o
kartais sudaro ir neįveikiamas kliūtis pasiekti vieno ar kito leidinio
numerius.
Dar vienas, labai svarbus veiksnys yra spaudinių, ypač periodinių
kokybė. Saugoti privačiose namų bibliotekose, kartais spaudiniams ne
visiškai pritaikytomis sąlygomis, jie bibliotekas pasiekė
pakankamai prastos kokybės. Todėl nors ir turėdamos savo rinkiniuose
unikalius pokario Vokietijos DP lietuvių stovyklų leidinius, po
tolimiausias pasaulio šalis išsibarsčiusių lietuvių
bendruomenių spaudinius, įvairių visuomeninių, politinių, profesinių
organizacijų spaudos komplektus, bibliotekos susiduria su panaudojimo
ir išsaugojimo problema. Norint užtikrinti ilgalaikę
autentiškų egzempliorių apsaugą, reikėtų riboti naudojimosi jais
galimybes arba suteikti skaitytojams progą naudotis spaudinių
kopijomis.
Skaitmeninimo procesas – yra geriausias visų išvardintų
problemų sprendimo būdas, padėsiantis įveikti ir geografinę atskirtį,
ir palengvinsiantis naudojimosi lietuvių išeivijos spauda
galimybes, o taip pat užtikrinsiantis šio unikalaus spaudos
archyvo autentiškų pavyzdžių išsaugojimą.
Išspausdinto lietuvių išeivijos spaudos paveldo
skaitmeninimas bei skaitmeninio jo turinio išsaugojimas
atminties institucijose kartu yra tarsi skolos grąžinimas
išeivijos lietuviams už jų pastangas sukauptą savąjį spausdintą
žodį perduoti prieš du dešimtmečius nepriklausomybę
atkūrusios Lietuvos skaitytojui. Akivaizdu, kad šiandien
Lietuvos institucijos, suvokiančios neabejotinai didelę šio
spaudos fondo vertę, pajėgios atsilyginti tiems XX amžiaus pabaigos
knygnešiams, kurių dėka į Lietuvą buvo siunčiamos privačiose
bibliotekose saugoti spaudos rinkiniai. Skaitmenintas jų turinio
atvėrimas Lietuvos ir pasaulio skaitytojams yra naujas ir labai svarbus
žingsnis lietuvių išeivijos paveldo pažinime.
Įgyvendindama skaitmeninimo projektą, Nacionalinė biblioteka tikisi
supratimo ir geranoriško bendradarbiavimo su gausaus skaičiaus
leidyklų, organizacijų, kolektyvų atstovais. Gražiu pavyzdžiu ir
simboline šių darbų pradžia tapo ,,Pasaulio lietuvio”
leidėjo – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės leidimas perkelti į
skaitmeninį formatą visus 1963–2010 m. išleistus žurnalo
numerius. Autorinę sutartį dėl šių darbų įteisinimo 2010 m. kovo
mėn. 25 d. pasirašė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis ir
projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra”
vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio
direktoriaus pavaduotoja, Bibliografijos ir knygotyros centro
direktorė, Regina VarnienėJanssen. Šiandien galima pasidžiaugti
ir sutartimis, pasirašytomis su ,,Vokietijos LB valdybos
informacijų” bei ,,LKI Jahrestagung = Suvažiavimo darbai”
rengėjais, tolimosios Australijos Tasmanijos universiteto
Lietuviškų studijų sambūrio leidėjais dėl žurnalo ,,Lithuanian
papers” bei biuletenio ,,Baltic News” skaitmeninimo darbų.
Projekto vykdytojai viliasi, kad abipusio bendradarbiavimo dėka
2010–2012 m. laikotarpiu į skaitmeninį formatą pavyks perkelti
pilniausią lietuvių išeivijos spaudos fondo rinkinį ir įvykdyti
savo užsibrėžtus uždavinius dėl ilgalaikio lietuvių kultūros paveldo
išsaugojimo ir atvėrimo vartotojams.
Sutrumpinta
Nuotraukoje iš kairės: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo
bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, PLB atstovė
Lietuvoje Vida Bandis, projekto „Virtualios elektroninio paveldo
sistemos plėtra” vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo
bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja, Bibliografijos ir
knygotyros centro direktorė, Regina VarnienėJanssen, PLB atstovybės
Lietuvoje darbuotoja Virginija Grybaitė po sutarties dėl ,,Pasaulio
lietuvio” skaitmeninimo pasirašymo.
Gintauto Sederevičiaus nuotr.