Marijampolė V. Barkauskui sukėlė daug sentimentų. A. Vaškevičiaus nuotraukos
New York gyvenantis V. Barkauskas
Lietuvoje vėl vargonavo po 19 metų
ALGIS VAŠKEVIČIIUS
Specialiai „Draugui” iš Lietuvos
Lietuvoje tik ką baigėsi jau XII tarptautinis muzikos festivalis
„Sugrįžimai”. Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas
festivalis sudaro galimybes Lietuvoje koncertuoti užsienyje
gyvenantiems lietuviams – kai kuriems iš jų šis
festivalis yra vienintelė su gimtine siejanti gija.
Per dvylika metų festivalyje „Sugrįžimai” įvyko apie 200
koncertų įvairių miestų salėse, mokyklose, bažnyčiose, buvo pristatyta
apie 300 atlikėjų iš 24 šalių ir 4 žemynų. Kasmet
festivalyje būna itin jaudinančių ir įdomių sugrįžimų. Šių metų
atradimu tapo 30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose Mikalojaus
Konstantino Čiurlionio kūrybą populiarinanti trečiosios kartos
amerikietė pianistė Frances Kovalesky. Lietuviškai nekalbanti,
bet lietuve save vadinanti muzikė Miami University apgynė daktarės
disertaciją apie M. K. Čiurlionį. Jos pasirodymas Taikomosios dailės
muziejuje Vilniuje susilaukė didelio susidomėjimo.
Tikra pergale tapo dar vienas sugrįžimas – du New York gyvenančio
46 metų vargonininko Virginijaus Barkausko koncertai Lietuvoje –
Vilniaus arkikatedros bazilikoje ir Marijampolės švento
Arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje. Beveik prieš du
dešimtmečius iš Marijampolės į Ameriką išvykęs
muzikas tik dabar po ilgos pertraukos surengė pirmuosius pasirodymus
gimtinėje.
V. Barkauskas gimė Varėnoje, ten mokėsi vaikų muzikos mokykloje. Vėliau
studijavo Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje
fortepijoną. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jaunasis muzikas
mokėsi grojimo fortepijonu ir vargonais pas garsųjį profesorių Leopoldą
Digrį. Vėliau jis apsigyveno Marijampolėje, čia vargonavo mažojoje
bazilikoje, akompanavo Česlovo Sasnausko chorui, su žmona įkūrė ir
vadovavo jaunimo chorui, kurį lankė apie šimtas žmonių, dirbo
Krikščioniškosios kultūros centre, daug važinėjo po
Lietuvą.
Viskas pasikeitė 1991 metais, kai jaunasis vargonininkas po ketvirto
kurso gavo pasiūlymą studijuoti Amerikoje. Jis išvyko į JAV, čia
skaitė pranešimą apie Lietuvos bažnyčių istoriją ir bažnytinę
muziką, o netrukus pradėjo studijas Indiana valstijoje esančioje
švento Juozapo kolegijoje Rensselaer mieste. Baigęs studijas
1993 metais, V. Barkauskas apgynė magistro diplomą kaip vargonų ir
bažnytinės muzikos specialistas. Pas jį iš Lietuvos atvyko ir
šeima – kanklininkė, iš garsių kanklininkų
Puskunigių šeimos kilusi žmona Asta bei sūnus Mantvydas.
Vargonininkas gavo pasiūlymą dirbti lietuvių bažnyčioje
Viešpaties Atsimainymo parapijoje Long Island. Per tuos metus V.
Barkauskas koncertavo garsiausiose New York, Washington, Boston, San
Francisco ir kitų miestų bažnyčiose, visur sulaukdamas labai gerų
įvertinimų.
Įspūdingas buvo ir lietuvio koncertas „Alice Tully Hall”
salėje Lincoln centre, New York, kuris buvo skirtas nepriklausomos
Lietuvos atkūrimo dešimtmečiui. Tada buvo surinkta 19,000
dolerių, kurie, atskaičius mokesčius, paaukoti atlikėjo gimtosios
Varėnos mokyklai. Jis yra ir vienintelis lietuvis, grojęs Washington
nacionalinėje katedroje ir pristatęs Juliaus Juzeliūno koncertą
vargonams „Improvisazione”.
Lietuvio vargonininko koncertuose skamba prancūziškosios,
romantinės vargonų muzikos kūriniai, kurie Lietuvoje yra rečiau
girdimi. Ir šįkart Lietuvoje pirmą kartą po 19 metų vėl
vargonavęs V. Barkauskas atliko aukščiausios klasės kūrinius
– jis pakėlė kartelę taip aukštai, kad koncertų klausiusi
publika tiesiog liko be žado. Šventovių skliautus drebino itin
sudėtingi, aukščiausio virtuoziškumo reikalaujantys
Charles M. Widor „Simfonija g-moll”, Alessandro Stradella
„Pieta Signore”, Jan Guillou „Toccata”, Charles
Tournamire choralas-improvizacija „Victimae Paschali” tema
ir kiti kūriniai. Juos kartu atliko ir daug užsienyje koncertuojantis
Liudas Norvaišas (bosas) bei obojumi grojęs Robertas Beinaris.
Atlikėjas pasakojo, kad kai kurios turtingos Amerikos bažnyčios turi
labai brangius vargonus, kurių kaina siekia net 8 milijonus dolerių.
Vargonų muzika itin plačiai taikoma liturgijoje, o Vilniuje ir
Marijampolėje V. Barkauskas turėjo gauti vyskupų patvirtinimą, kad jo
atliekama muzika gali skambėti bažnyčiose. Pasirodymas Lietuvoje V.
Barkauskui buvo tik trečias šį sezoną, jis labai daug dirba
– jau penktus metus yra bažnytinės muzikos direktorius Long
Island šventosios Elžbietos parapijoje Melville, kuri turi
12,000 registruotų narių.
Atlikėjo žmona Asta dirba švietimo skyriaus administracijoje
Long Island, Glen Cove rajone, o sekmadieniais groja Mišių metu,
taip pat vadovauja lietuvių chorui Švenčiausios Mergelės Marijos
apreiškimo bažnyčioje Brooklyn. Vargonininko sūnus Mantvydas,
kuris Lietuvą paliko vos šešerių, gerai kalba
lietuviškai, jis baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslų
bakalauro studijas, dirba bankininkystės srityje Atlanta mieste.
Koncertus Vilniuje ir Marijampolėje pristatęs muzikologas Vaclovas
Juodpusis prisiminė savo viešnagę Barkauskų namuose, New York
priemiestyje. Jį bei Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorę Liuciją
Stulgienę sužavėjo erdvūs namai, kuriuose per tris aukštus yra
ir fortepijonas, ir vargonai, ir kanklės, o sienos
išpuoštos lietuvių dailininkų kūriniais. Po koncerto
Marijampolėje su V. Barkausko muzikos gerbėjais bendravusi L. Stulgienė
pasakojo, kad pasirengimas groti „Sugrįžimų” festivalyje V.
Barkauskui užtruko beveik dvejus metus. Jis labai atsakingai rengėsi
koncertams Lietuvoje, per tą laiką itin šiltai bendraudamas
laiškais.
„Po tiek metų vėl koncertuoti Marijampolėje, kur praleista beveik
penkeri metai, – labai jaudinanti patirtis. Buvo smagu sugrįžti
čia, pamatyti draugus ir bičiulius, kurie mūsų nepamiršo.
Žinoma, patys čia esantys vargonai per tuos metus labai pasikeitė
– senieji jau buvo labai prasti, man grojant siūbuodavo į
šonus. Dabar turite naujus, labai gerus vargonus, kuriais gali
groti geriausi atlikėjai, tik pastebėjau, kad ant instrumento nėra juos
gaminusios bendrovės ženklo”, – šypsojosi atlikėjas.
Jis puikiai žino, kad aukščiausios klasės vargonus Marijampolėje
pagamino ir įrengė vietos meistrai – architektas Zenonas
Galadauskas ir meistras Algis Stepanauskas. Į susitikimą su V.
Barkausku atėję meistrai pasakojo, kad darbas užtruko daugiau kaip
trejus metus – nuo 2001 iki 2004ųjų metų, ir naujieji vargonai
tikrai skamba puikiai.
Dabar V. Barkauskas su šeima jau vėl grįžęs į Ameriką, vėl dirba
įprastą darbą. Neabejotina, kad Lietuvoje praleistos kelios dienos jam
padovanojo daug puikių įspūdžių ir norą dar sugrįžti čia, o jo
koncertuose apsilankę klausytojai ir draugai turėjo galimybę
išgirsti aukščiausios klasės muziką ir pasidžiaugti, kad
Lietuva išaugina tokius talentus.
Naujųjų vargonų kūrėjai Z. Galadauskas (k.) ir A. Stepanauskas.
Klausytojai bažnyčioje negailėjo plojimų čia trumpam sugrįžusiam vargonininkui.