Nuskambėjo paskutinis skambutis
Į dangų kyla abiturientų svajonės.
Čikagos lituanistinėje mokykloje
LAIMA APANAVIČIENĖ
Salėje skamba iki graudulio daugeliui mūsų žinomi ,,Prisiminimų
valso” žodžiai: ,,...Žinau, žinau, kad neskambės varpelis,/
Žinau, kad šoku valsą paskutinį...”. Ekrane bėga
dabartinių abiturientų veidai – dar visai mažutėlių, kai jie
pirmą kartą atėjo į Čikagos lituanistinę mokyklą (ČLM) ir jau
paaugusių, kai jie jau tapo tikrais šios mokyklos
šeimininkais. Artėja atsisveikinimo su mokykla minutės. Ir apima
nenusakomas jaudulys. Žiūriu į Čikagos lituanistinę mokyklą
paliekančius mūsų abiturientus, stebiu juos taip staiga suaugusius,
surimtėjusius, pasitempusius. Atrodo dar taip neseniai jie niurzgėdavo,
kai šeštadienio rytais reikėdavo anksti ropštis
iš lovos. Buvo laikas, kai net rengė protestus savo atkakliems
tėveliams, norėjo įrodyti mokytojams, kad lituanistinė mokykla
visiškai nereikalinga, o jau tos lietuvių kalbos jiems niekada
gyvenime daugiau neprireiks... Tad iš kur tas graudulys ir
jaudulys, kodėl akyse ašaros? Kaip atsitiko, kad mokykla, kurios
lankymas atrodė laiko gaišinimas, staiga pasidarė tokia miela?
,,Toks gyvenimas”, – pasakytų tūlas. Ir jis būtų teisus.
Matyt, tam žmogus turi subręsti, turi pats suprasti, kad mokykla
daugeliui – vienas brangiausių prisiminimų žmogaus gyvenime.
Ne išimtis – ir lituanistinės mokyklos. Ką bekalbėtų į
šias mokyklas savo vaikų neleidžiantys tėveliai, per
dešimt metų, praleistų šioje mokykloje, supratau, kad
vaikai čia ne tik išsaugo lietuvių kalbą, susipažįsta su mūsų
tautos tradicijomis, tautinio šokio pagrindais ar
išgirsta dainuojant lietuviškas dainas. Čia,
lituanistinėje mokykloje, gimsta draugystė, kuri daugeliui
išlieka visam gyvenimui. Tik čia jie jaučiasi savi, o baigę
mokyklą tą jausmą tarp lietuvių draugų brandina ir saugo visą gyvenimą.
Šiemet 17oji ČLM laida skaitlinga – mokyklą baigė 23
abiturientai. Palikdami mokyklą jie kalbėjo: ,,Visus labai gerbiu ir
myliu, tikiuosi palaikyti ryšį su visais. Buvo gerų ir blogų
dienų, kurias bus smagu ateityje prisiminti.” (Žymantė
Petrusevičiūtė); ,,Man ČLM davė draugus, kuriuos, aš manau,
turėsiu visada.” (Matas Povilaitis); ,,Man patinka ČLM, kadangi
čia visi kalba lietuviškai, galima laisvai jaustis, nes mes
vieni kitus suprantame.” (Simona Lapinskaitė); ,,Aš
patyriau labai daug įspūdžių ČLM. Mano draugai yra šaunūs.
Kartais tik dėl jų važiuodavau į mokyklą.” (Rimantas
Grabliauskas). Tai tik keletas pasisakymų šių metų mokyklos
metraštyje.
Tilindžiuoja
paskutinis skambutis, pirmokėliai į sceną atneša atestatus,
perduoda mokyklos direktorei Jūratei Dovilienei mokyklinį varpelį.
Abiturientus sveikina mokyklos direktorė, tėvų komiteto pirmininkas
Valdas Kerulis, JAV LB Brighton Park apylinkės pirmininkė Salomėja
Daulienė (beje, ši apylinkė, kaip ir kasmet, parėmė mokyklą savo
aukomis), Jaunimo centro valdybos pirmininkė Milda Šatienė.
Jaudindamiesi lipa į sceną abiturientai. Jų rankose – mokyklos
baigimo atestatai ir tėvų komiteto dovana. Atestatas patvirtina, kad
jauni žmonės įveikė gyvenimo atkarpą, kai augo, brendo, lavinosi,
pažino, darė pirmąsias klaidas ir iš jų mokėsi, surado
geriausius draugus, išgyveno pirmąją meilę, ruošėsi
pradėti gyventi, galvoti ir rinktis savarankiškai. Ir
visiškai nesentimentaliam žmogui tai reiškia daug.
Atsisveikinimo programa – paskutinis valsas (o kaip nenorėjome
lankyti šokių pamokų!), paskutinė bendra daina. Dainuoja
visa salė. Nuostaba bei švelnios šypsenos abiturientų
veiduose – iš kur tėveliai moka šias dainas?
Dar – abiturientų paskutiniai palinkėjimai jaunesniesiems
draugams ir mokyklos rakto perdavimas būsimiems mokyklos
šeimininkams ir devintokų paruoštos dovanėlės popietės
kaltininkams.
Tada visi suguža į Jaunimo centro kavinę. Auklėtojų Arvydo Bagdono ir
Kristinos LapienytėsBareikienės paskutiniai sveikinimai ir dovanėlės
atminčiai, bendras šokis su mamytėmis ir tėveliais, bendra daina
ir visi išskuba į Centro sodelį, kad paleistų žydrą svajonių
balioną į aukštį – teskrenda svajonės kuo aukščiau
į dangų ir te visos jos išsipildo!
Palinkėję dabartiniams abiturientams laimės, rudenį vėl ir mokiniai, ir
mokytojai sugr įš į klases. Mokytojai sugrįš tam, kad
sėtų į vaikų širdeles lietuvybės grūdą ir su džiaugsmu stebėtų,
kaip jis po kiek laiko prasiskleis gražiais žiedais.
Dešimtokai
Atestaus į salę atnešė ir paskutinį kart skambino varpeliu pirmikai (iš kairės): Deividas Abrutis, Urtė Zakarauskaitė, Lukas Tvaskus ir Stefanija Rekašiūtė.
Mokyklos raktas
devintokų Lauros Puzelytės ir Mantvydo Rupšo
rankose.
Dešimtokų auklėtojai Arvydas Bagdonas ir Kristina
lapienytė-Bareikienė.