Kalba ambasadorius A. Brūzga. Broniaus Čikoto nuotr.
Draugiški pokalbiai priminė namų šilumą
DC paminėta Vasario 16-oji
MONIKA RAMANAUSKAITĖ
Šie metai Lietuvai – ypatingi: tai Baltijos kelio 20-mečio
metai, Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas, 5-ių metų narystės NATO
ir ES sukaktis, galiausiai, viena gražiausių ir prasmingiausių
švenčių – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės
atkūrimo diena.
Šventės minėjimas, surengtas Washington, DC Lietuvių
Bendruomenės, vasario 15 d. prasidėjo šv. Mišiomis St.
Matthew Cathedral, Jungtinių Valstijų sostinės centre. Mišių
procesijoje dalyvavo K. Donelaičio lituanistinės mokyklos Rockville, MD
mažieji, kurie, pasipuošę tautiniais rūbais, nešė aukas.
Visus susirikusius maloniai nustebino Amerikos lietuvės Deannos I.
Howes atliekama lietuviška giesmė „Marija, Marija”.
Kiek vėliau, susijungus lietuvių balsams, išdidžiai nuskambėjo
Lietuvos himnas. Giesmes grojo katedros vargonininkas Paul Hardy.
Neįprasta, bet St. Matthew Cathedral būdinga išgirsti giesmes
lietuvių kalba, atliekamas amerikiečių choro. Tai tikrai labai
įspūdinga.
Pasibaigus šv. Mišioms, pakylėtos dvasios, saulės
spinduliams primenant apie artėjantį pavasarį, sveikindami vieni kitus
su Vasario 16-ąja, Lietuvai ir jos gyvenimui artimi žmonės skubėjo link
Lietuvos Respublikos ambasados.
Atsinaujinęs LR ambasados pastatas, kaip paaiškėjo renginio
metu, turi svarbią istorinę prasmę – diplomatinė atstovybė
Washington, DC yra ilgiausiai priklausanti tai pačiai valstybei. Gausus
šventinis vaišių stalas, jauki aplinka priminė nuo seno
garsėjantį lietuvių svetingumą, o draugiškas kraštiečių
šurmulys ir pokalbiai – namų šilumą.
* * *
Oficialioje dienos programoje Lietuvos Nepriklausomybės aktą skaitė
vidurinės mokyklos abiturientai Algis Šiatkus ir Viltis
Palubinskaitė, sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius
Audrius Brūzga, JAV Valstybės departamento atstovė Carol B. Werner bei
Washington, DC LB pirmininkė Danelė Vidutienė. Šventinę programą
palydėjo smuikininkės iš Connecticut valstijos Editos Orlinytės
koncertas. Programoje skambėjo Johan Sebastian Bach, Osvaldo Balakausko
ir Vivaldi kūriniai.
LR ambasadorius JAV, sveikindamas svečius su Lietuvos Nepriklausomybe,
išreiškė nuoširdžią padėką visiems, kurie buvo,
tikėjo ir šiandien yra kartu: ,,Naudodamasis proga, kad į
šį minėjimą susirinko tiek daug Amerikos lietuvių, norėčiau
nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie asmeniškai ar
bendruomeniškai prisidėjo prie ambasados palaikymo ir
išlaikymo. (...) Ačiū visiems, kurie gūdžiais okupacijos metais
išdidžiai kėlėte Lietuvos trispalvę Vašingtono gatvėse ir
aikštėse. Ačiū Jums, kad tikėjote nepriklausoma Lietuva, kai
niekas netikėjo. Ačiū, kad nepamirštate jos ir šiomis
dienomis, kai laisvė ir gerovė, tarytum, jau garantuota”.
Viešnia iš JAV Valstybės departamento C. Werner atkreipė
dėmesį į šio amžiaus Lietuvai mestus iššūkius:
šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje, valstybės karinį ir
energetinį saugumą, demokratijos vertybių puoselėjimą, Jungtinių
Valstijų administracijos kaitą ir bevizio režimo programos įgyvendinimą.
C. Werner, kalbėdama apie Lietuvos narystę NATO, išreiškė
Jungtinių Valstijų administracijos padėką už Lietuvos karines pajėgas
Goro ir Kandahar provincijose, Afganistane. Valstybės departamento
atstovė sakė: ,,Lietuva – svarbi saugumo teikėja, ne tik
naudotoja. Šalies gyventojai, atgavę nepriklausomybę, laisvės
dovaną pasiryžę įteikti kitiems žmonėms.”
Įgyvendinant ES narystės įsipareigojimus ir vykdant ES kaimynystės
politiką, Lietuva aktyviai siekia visapusiškos demokratijos
šalies viduje ir jos regione. Jungtinės Valstijos sveikina
Lietuvos paramą Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. C. Werner nuomone,
Rusijos išpuolis Gruzijoje buvo nelengvas išbandymas
demokratinių vertybių šalininkams. Lietuva nepabūgo, buvo viena
iš garsiausiai kalbančių šalių, smerkianti Rusijos
veiksmus, – sakė viešnia iš Valstybės departamento,
atstovė Lietuvos ir Latvijos šalių klausimais.
Be minėtų Lietuvos valstybės nuopelnų, C. Werner teigiamai sutiko
Lietuvos ketinimą artimiausiu metu užimti pirmininkaujančios
šalies vietų dviejose tarptautinėse organizacijose. Buvau mielai
nustebusi, sakė C. Werner, ,,išgirdusi, kad 2009 m. vasarą
Lietuva vadovaus Demokratijų bendrijai (angl. Community of
Democracies), o 2011 m. pirmininkavimą perims Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacijoje (angl. Organization for Security and
Cooperation in Europe), kuri kitą parlamentinę Asamblėją organizuoja
Vilniuje, 2009 m. vasarą.”
Į Vasario 16-os dienos minėjimą gausiai susirinkusiems lietuviams C.
Werner sakė, žinanti Lietuvos vyriausybės susirūpinimą užtikrinti
šalies karinį ir energetinį saugumą. Pirmuoju atveju, ji
įsitikinusi, JAV administracija pasirengusi apginti visas Baltijos
šalis, kaip NATO nares. Šį įsipareigojimą iliustruoja
NATO oro erdvių patruliavimo misijos Baltijos šalyse. Valstybės
departamento atstovė priminė, kad pirmuose prezidento rinkiminiuose
debatuose, tuo metu dar senatorius Barack Obama atkreipė dėmesį, kad
JAV siekia stiprinti solidarumą Rytų Europos šalyse ir pabrėžė
stiprią paramą Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybėms.
Kalbant apie energetinį saugumą, C. Werner palankiai įvertino Lietuvos
sprendimą įsteigti naują Energetikos ministeriją. Tai rodo, sakė ji,
atkaklų šalies siekį užtikrinti įvairius energetinius
šaltinius. Prezidentas Obama taip pat teikia didelį dėmesį
energetikos srities tobulinimui. JAV Prekybos plėtros agentūra (angl.
Trade and Development Agency – TDA) Lietuvos vyriausybei skyrė
lėšų vykdyti studijų programą, leidžiančią nustatyti tinkamą
vietą gamtinių dujų skystinimo terminalui statyti. Toks terminalas
atvertų galimybę tiekti suskystintas gamtines dujas į Lietuvos rinką
iš Šiaurės ir Vakarų Afrikos. Be to, JAV TDA sutiko remti
Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos specialistų orientacinę
kelionę į Jungtines Valstijas. Šio apsilankymo metu žinovai
turės galimybę susipažinti su technologijomis, kurias JAV galėtų
pasiūlyti kuriant naują atominę elektrinę Ignalinoje, pasakojo C.
Werner.
Apžvelgdama svarbiausius Lietuvos iššūkius, C. Werner
įvardino bevizio režimo programos įgyvendinimą, kaip ypač sėkmingą
bendro JAV ir Lietuvos darbo vaisių. Remiantis jos duomenimis, trijų
mėnesių laikotarpiu 5,000 Lietuvos gyventojų gavo leidimą vykti į JAV
per ESTA programą. Tuo tarpu 2007 m. per 12 mėnesių buvo išduota
11,000 vizų. C. JAV vyriausybės pareigūnė mano, kad šis
laimėjimas atvers naujas kultūrinio ir politinio bendradarbiavimo
galimybes.
JAV valstybės pareigūnė apgailestavo, kad silpnėja JAV – Lietuvos
švietimo mainų sistema. Jos teigimu, 2007 m. 9,500 lietuvių
kreipėsi į Jungtinių Valstijų ambasadą Vilniuje norėdami sužinoti apie
studijų galimybes JAV. Tik 460 studentai atvyko į šalį, t.y. 17
proc. mažiau nei 2006 metais. C. Werner nuomone, tai lemia atstumas,
lėšų trūkumas, kiti nepatogumai. Jungtinėms Valstijoms mokslo
srityje sunku varžytis su Europos šalimis, kurios šiuo
atžvilgiu studentams gali pasiūlyti kur kas palankesnes sąlygas.
Todėl savo kalbą Valstybės departamento atstovė baigė
iššūkiu, skirtu Amerikos Lietuvių Bendruomenei. Ji
susirinkusius paskatino imtis ryžtingo vaidmens, siekiant palengvinti
ir patobulinti JAV Lietuvos mainus kultūros ir mokslo srityje.
,,Valstybės departamentas mielai jums padės”, – sakė C.
Werner.
* * *
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – viena
gražiausių ir prasmingiausių švenčių: tinkamas metas
susimąstyti, kurti ateities viziją, nagrinėti istorijos gelmes...
LR ambasadorius A. Brūzga šventės metu prisiminė visai neseniai
į Anapilį iškeliavusį vieną mylimiausių lietuvių tautos poetų
– Kazį Bradūną. ,,Šia proga norėčiau atiduoti jam pagarbą,
kaip lietuviui, kaip kūrėjui, kaip mūsų ilgamečiam kaimynui iš
Baltimorės”, – kalbėjo A. Brūzga. Kiek vėliau, atrodo,
tyluma alsuojančioje salėje pasigirdo keletas Bradūno haiku Vilniui.
Vienas jų –
Senasis Vilnius
Pavakario saulėje
Tampa pasaka.