Lietuvos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė ir JAV gynybos sekretorius R. Gates.
Nuotr. vyr. srž. Molly A. Burgess, http://www.kam.lt
R. JUKNEVIČIENĖ:
kas nemaitina savo kariuomenės — maitina svetimą
DALIA CIDZIKAITĖ
Š. m. vasario 12 d. Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje
Washington, DC su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Šios kelionės
metu ji susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Robert Gates, vėliau
– su JAV Kongreso nariais: demokratu iš Tennessee
valstijos John Tanner ir lietuvių kilmės respublikonu iš
Illinois valstijos John Shimkus.
Tos dienos pavakarę po susitikimų R. Juknevičienė sutiko
„Draugui” duoti išskirtinį interviu. Telefonu
kalbėjusi Krašto apsaugos ministrė pasidžiaugė užmegzta asmenine
pažintimi su JAV gynybos sekretoriumi. Šis susitikimas,
ministrės duomenimis, buvo vienas pirmųjų sekretoriaus susitikimų po
naujo JAV prezidento Barack Obama inauguracijos bei naujos Vyriausybės
sudarymo. „Lietuvai tai didelė garbė”, – teigė
Lietuvos Vyriausybės atstovė.
Pokalbio su R. Gates metu visų pirma buvo kalbėta apie Lietuvos
narystės NATO gilinimą, dalyvavimo sąjungoje sukonkretinimą. Tai, pasak
R. Juknevičienės, yra būtina dėl dviejų priežasčių: kad Lietuva
jaustųsi saugesnė ir kad JAV būtų labiau įsitraukusi į Baltijos ir Rytų
Europos regiono saugumo reikalus. Kaip vieną tokių įsitraukimo
pavyzdžių ministrė paminėjo kitąmet įvyksiančias gana dideles NATO
pratybas Latvijoje, kuriose dalyvaus ir Lietuva.
Neapeita buvo ir misijos Afganistane tema. Kaip žinome, Afganistane
Lietuva vaidina ypatingai atsakingą vaidmenį – nuo 2005 m.
prisiėmusi įsipareigojimą vadovauti NATO ISAF PAG (PAG – angl.
Provincial Reconstruction Team) Vakarų Afganistane, Goro provincijoje.
2005 m. birželio 30 d. Afganistane buvo įsteigta Lietuvos Specialioji
misija, kuri yra atsakinga už PAG civilinių užduočių įgyvendinimą.
Neseniai Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie
papildomų 20 lietuvių karių siuntimą į Afganistaną, anot Krašto
apsaugos ministrės, nėra tiksli. ,,Tai nėra papildomi kariai, o tie
patys įsipareigojimai, kurie buvo duoti dar buvusios Lietuvos
Vyriausybės, — sakė ministrė. – Tad iš esmės
laikomės tų pačių planų, kurie buvo suformuluoti anksčiau.” Į
Goro provinciją siunčiamas papildomas būrys žmonių padės užtikrinti
didesnį saugumą rinkimų Afganistane metu, taip pat pastiprins lietuvių
spec. pajėgas.
Kaip telefonu sakė R. Juknevičienė, ji JAV gynybos sekretorių patikino,
jog Lietuva dalyvauja misijoje Afganistane ne tik todėl, kad to reikia
Amerikai ar NATO, bet ir todėl, kad tai yra ir Lietuvos saugumo
klausimas. ,,Mes norime, kad NATO būtų stipri, – sakė Lietuvos
atstovė, – nes kuo stipresnė ir vieningesnė bus NATO, tuo
saugesni būsime mes.”
R. Juknevičienė įsitikinusi, jog NATO sėkmė Afganistane yra ir Lietuvos
sėkmė. Todėl net ir turint Lietuvai nemažų finansinių problemų, dėl
ekonominio sunkmečio priverstinai sumažinus karinį biudžetą, susitikimo
su JAV gynybos sekretoriumi metu ministrė užtikrino, jog bus
stengiamasi išlaikyti Lietuvos įsipareigojimus Afganistane.
Į klausimą, ar susitikimo su R. Gates metu buvo aptarti
priešraketinio skydo įrengimo Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje
klausimai bei Maskvos pareiškimas, jog jei toks skydas bus
įrengiamas minėtose valstybėse, Kremlius imsis tam tikrų atsakomųjų
priemonių, Lietuvos krašto apsaugos ministrė atsakė, jog apie
tai buvo kalbėta, tačiau trumpai.
Ji pakartojo JAV žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie
naujosios Obama Vyriausybės ketinimą ir pasirengimą įtraukti Rusiją į
pokalbius su Iranu, idant Rusija padėtų Iraną perkalbėti ir atitraukti
nuo agresyvaus ginklavimosi. ,,Matyt, Obama Vyriausybė turi vilčių, kad
tokios derybos galėtų pašalinti pačią priežastį, kodėl reikia
priešraketinės gynybos, – teigė ministrė. – Visada
bandyti yra gerai.”
Dėl neseniai pasirašytos sutarties dėl kolektyvinio saugumo tarp
Rusijos, Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano
ir Uzbekistano R. Juknevičienė nenorėjo spėlioti iš anksto. Jos
nuomone, kol kas sunku pasakyti, ar ši sutartis bus daugiau
panaši į formalią sandraugą – kadaise Rusijos suburtą
iš buvusių sovietinių respublikų, – ar pasireikš
konkretesniais veiksmais.
Tačiau Lietuvos atstovė pabrėžė, jog tokių sutarčių atsiradimas dar
kartą leidžia Lietuvai pasijusti saugiau, kai mūsų valstybė yra ne
kokioje nors neaiškioje pilkoje zonoje, o NATO narė. ,,Žinoma,
– pridūrė ji, – būtų geriau, jei mūsų kaimynai labiau
linktų į Europos Sąjungą, į narystę NATO. Tai yra Lietuvos gynybinis
interesas.”
Nors su JAV gynybos sekretoriumi nebuvo kalbėta apie Lietuvos
pasisiūlymą priimti kalinių iš Guantanamo kalėjimo, R.
Juknevičienė sakė, jog apie tai ji kalbėjo su JAV Valstybės sekretorės
Hillary Clinton pavaduotoju James Steinberg, kuris padėkojo, kad
Lietuva priima šį JAV prašymą, jį svarsto ir yra
pasiruošusi padėti savo sąjungininkams. Ministrės nuomone, toks
Lietuvos įsipareigojimas nėra didelė našta kraštui
– greičiausiai į Lietuvą nebus priimta daugiau kaip 2 žmonės.
,,Esu tikra, kad ši politinė parama JAV atsipirks keleriopai. Ir
JAV parama Lietuvai bus labai konkreti ir labai svarbi.”
Kalbėdama apie Lietuvos krašto apsaugos sistemą, ministrė
pabrėžė, jog, jos nuomone, valstybėje yra labai svarbu išlaikyti
tęstinumą ir krašto apsauga yra kaip tik ta vertybė, kurią
reikia ne keisti, bet tęsti ir stiprinti.
Vis dėlto R. Juknevičienė neatmetė galimybės, kad kai kuriuos
principinius dalykus reikės peržiūrėti. Jos teigimu, ,,įstojus į NATO
buvo per daug užsiliūliuota naivoku požiūriu, kad patiems nieko
nereikia daryti, kad viską už mus padarys NATO ir mes būsime savaime
apginti.” Krašto apsaugos ministrė sakė, jog tokiais
atvejais tenka prisiminti, kad NATO nuostatuose yra ne tik penktasis
straipsnis, kur NATO valstybės viena kitą įsipareigoja ginti, bet ir
trečiasis straipsnis, kuriame sakoma, kad kiekviena valstybė turi būti
pasiruošusi bent jau minimaliai, kol ateis į pagalbą
sąjungininkai, apginti save. ,,Kai kurie žmonės Lietuvoje net ir dabar
nustemba, kai sužino, kad NATO neturi kokios nors specialios
kariuomenės. NATO esame mes – valstybės, kurios turi savo
kariuomenę, – sakė ministrė. – Todėl privalome
įnešti savo indėlį tiek savo, tiek ir visos organizacijos
saugumui. Būtent šis požiūris turi būti keičiamas.”
Kol kas didžiausias Krašto apsaugos sistemai vadovaujančios R.
Juknevičienės galvos ir širdies skausmas yra mažas šios
srities finansavimas, ypač dabar, kai teko nubraukti dar daugiau
lėšų nuo tų, kurios buvo suplanuotos rudenį. Jos teigimu,
finansavimo mažinimo riba jau yra pasiekta. ,,Per mažas finansavimas
gali atsigręžti prieš mus ir mes negalėsime būti rimtais NATO
nariais”, – teigė ministrė.
Ji apgailestavo, kad šiuo metu kai kurie Lietuvos politikai ir
visuomenė yra nuteikiami priešingai – kad krašto
apsaugai nieko nereikia. Kaip atsvarą tokiam galvojimui ji pateikė
Lenkijoje vyraujančias nuotaikas. Prieš keletą savaičių ji
lankėsi šioje šalyje, kur vyko debatai dėl lėšų
mažinimo jų krašto gynybai. Kitą dieną atliktos apklausos rodė,
kad daugiau nei 50 proc. lenkų yra prieš tokį Vyriausybės
sprendimą ir mano, kad jų kariuomenei turi būti skirta pakankamai
lėšų, pasakojo ministrė. Pasak jos, palyginus šį Lenkijos
pavyzdį su Lietuvos, belieka prisiminti seną patarlę: ,,Kas nemaitina
savo kariuomenės, tas maitina svetimą.”
Krašto
apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė – gimė 1958 m. sausio 26 d.
Tiltagalių kaime, Panevėžio r. 1983 m. baigė Kauno medicinos institutą
(dabar – Kauno medicinos universitetas) ir įgijo gydytojo
specialybę. 1984–1990 m. dirbo Pasvalio centrinėje ligoninėje
vaikų gydytoja. 1988 m. išrinkta į Lietuvos Persitvarkymo
Sąjūdžio Pasvalio rajono tarybą, 1989 m. – šios tarybos
pirmininkė. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos
– Atkuriamojo Seimo deputatė, išrinkta Pasvalio rinkimų
apygardoje Nr. 95. Iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė.
Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime dirbo
Sveikatos reikalų ir Savivaldybių komisijose. 1992–1996 m.
– Seimo opozicijos atstovė spaudai, Tėvynės sąjungos –
konservatorių frakcijos referentė. 1996–2000 m. – VII Seimo
narė, išrinkta Anykščių-Kupiškio rinkimų
apygardoje Nr. 49. Iškėlė Tėvynės sąjunga (Lietuvos
konservatoriai). Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau –
Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete. Nuo 1996 m. – Atlanto
sutarties Lietuvos bendrijos pirmininko pavaduotoja.
1999–2000 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo delegacijos
NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė. 1999–2000 m. –
Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkė. 2000–2004 m. –
VIII Seimo narė, išrinkta pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos
konservatorių) sąrašą. Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komitete.
2004–2008 m. – IX Seimo narė, išrinkta Žaliakalnio
rinkimų apygardoje Nr.14. Iškėlė Tėvynės sąjunga
(konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai,
krikščioniškieji demokratai). Seime dirbo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitete.
2004–2006 m. buvo Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje
Asamblėjoje vadovo pavaduotoja, nuo 2006 m. – delegacijos vadovė.
2008 m. – X Seimo narė, išrinkta Žaliakalnio rinkimų
apygardoje Nr. 14. 2008 m. gruodį paskirta krašto apsaugos
ministre.
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narė nuo įkūrimo 1993 m.
1996–1999 m. – šios sąjungos valdybos narė. Nuo 1999
m. – Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja.
Stažavosi valstybės valdymo ir politikos klausimais: 1993 m. –
Prancūzijoje, 1995 m. – Norvegijoje, Vokietijoje, 1996 m. –
Didžiojoje Britanijoje, 1998 m. – JAV.
Apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino
Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu,
Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu,
Norvegijos Karalystės Karališkuoju ordinu „Už
nuopelnus”.
Vyras Zenonas Juknevičius – advokatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.