Kviečia žiūrovą į savo namus

Artėjant tradiciniam daugelio labai laukiamam Lietuviškų dokumentinių filmų festivaliui Čikagoje, kuris prasideda balandžio 17-ąją, skaitytojams pristatome filmą „Modernus butas”. Jo autorius žiūrovą pakviečia į svečius ir jam suteikia galimybę čia „praleisti” 7-erius metus, kartu su šių namų gyventojais dalyvaujant kasdienybės performansuose.

Jovita Beliak.

Tikriausiai retas kuris įsileidžiame į savo asmeninę, o kartu ir kūrybinę erdvę nepažįstamus žmones. Tačiau menininkas Dainius Liškevičius drąsiai visus kviečia užsukti į svečius per savo vieną naujausių kūrybinių projektų – pasakojimą filmo formatu „Modernus butas” („The Modern Flat”). Kitą savaitę Čikagoje prasidedančiame Lietuviškų dokumentinių filmų festivalyje (LDFF) žiūrovai turės galimybę daugiau kaip valandą praleisti menininko bute, kur nejučia pralėks dar mažiausiai septyneri metai…

Paroda virto filmu

Kino pasaulyje Dainius Liškevičius prisistato tik kaip „svečias”, kadangi pirmiausiai jis yra menininkas bei vizualiųjų menų kūrėjas, surengęs ne vieną personalinę parodą, atstovavęs Lietuvai 2015 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje su projektu „Muziejus”. Už kultūrinių stereotipų kritiką D. Liškevičius 2021 m. pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Iš tiesų menininkas tiesiog norėjo paruošti parodą apie tą laikotarpį, kai kūrė namuose. Tačiau peržiūrėjęs turimą medžiagą suprato, kad paroda gali virsti filmu, kuriame viskas sutilptų. Tad filmas tapo vienu iš jo kūrybinių projektų – dar vienu meno kūriniu. 

Filmas sukurtas iš asmeninių archyvų

Filmo „Modernus butas” centre – meni­ninko butas bei jo šeima. Savo pasakojime D. Liškevičius butą paverčia gyvybine erdve, o pagrindine filmo medžiaga tampa archyvai iš kasdienybės, iškeldami klausimą, kaip ją išgyventi. Menininkas žiniasklaidai teigia, jog „meniniai veiksmai paramsto buitį ir neleidžia jai subyrėti, o kartais viską apverčia aukštyn kojomis – liūdesį paverčia džiaugsmu, o pareigas – švente. Juk eglutės nupuošimas yra šventės baigtis. Iš pradžių išsirenki ir papuoši medį, džiaugiesi, o praėjus Trims Karaliams, tą pačią šventinę eglutę esi priverstas antrą kartą ‘pjauti’. Tai iš dalies skausmingas ritualas, kurį stengiesi atidėti. Galiausiai nusprendi paversti jį dar viena švente ir pakylėti buitį į kitą dimensiją.”

Butas – kaip muziejus su performan­sais

Bute vykstantis gyvenimas tampa tarsi atskirais performansais, su savita nuotaika, mintimis ir ritmais. Todėl filme yra apstu skirtingų muzikinių interpretacijų, kur žiūrovas gali išgirsti „Melodijos” plokštelių repertuarą, maršus, Žuvinto paukščių balsus, havajietiškus ritmus ar elektrinės gitaros skambesį. Besikeičiantys vaizdai, šviesų žaismas ir metų laikai stebimi pro buto langus filme užfiksuojami kaip laiko tėkmės liudytojai. 

Kita mintis, kurią iškelia šis filmas, tai namų prilyginimas mažam muziejui. Tikriausiai dažnas iš mūsų užėjęs į svetimus namus natūraliai pradeda dairytis aplinkui, akimis tyrinėti esančius daiktus, tarsi individualaus muziejaus eksponatus. Tam tikri daiktai žmogui  – tai kelias į pri­siminimus, nuoroda į skirtingus įvykius ar mintis. Iš tiesų, apima jausmas, panašus į muziejaus lankymą. O dar pati erdvė – butas – turi savo paslaptingą istoriją. 

Premjera įvyko Japonijoje

Filmo „Modernus butas” premjera įvyko Japonijoje, Kyoto architektūros filmų festivalyje (KAFF), kuriame filmas iš karto buvo „testuojamas” ne Lietuvos žiūrovų akimis. Po sėkmingo pristatymo užsienyje filmas buvo parodytas Europos šalių kino forume „Scanorama” Vilniuje, o vėliau se­kė peržiūros kituose Lietuvos miestuose. Režisierius visur bendravo su publika ir sulaukė skirtingų klausimų. Dabar D. Liškevičius ruošiasi neeiliniam įvykiui – susitikimui su filmo žiūrovais Čikagoje. 

Filmas apie kasdienybę ir kūrybą

Tai ko gi tikėtis žiūrovui iš šio filmo? „Pradėsiu nuo to, kad filmas ‘The Modern Flat’ skirtas jautresnei publikai, kuri dar kažko ieško. Filmas susideda iš mano ar­chy­vinių kadrų ir jau šiuolaikine kino kalba operatoriaus nufilmuoto pasakojimo. Taigi, žiūrovas turės galimybę daugiau kaip valandą praleisti mano bute, lyg būtų pakviestas į svečius, kur nejučia pralėks dar mažiausiai septyneri metai… Filmo pasakojime betarpiškai jungiasi kasdienybė ir kūryba: gyvenamoji erdvė tampa scena, o rutininiai veiksmai – performansais. Ir atvirkščiai – meniniai projektai virsta šeimynine pramoga ar radikalia buities transformacija. Kartu žiūrovas turės galimybę pamatyti ir Vilniaus peizažų, pajusti miesto gyvenimo atmosferą, laiko tėkmę. Filmas tarsi leis dar labiau įvertinti savo namus, tiek pandemijos laikais, tiek karo akivaizdoje”, – trumpai savo filmą pristato filmo režisierius Dainius Liškevičius. 

Pirmą kartą JAV

Į dokumentinių filmų festivalį Dainius atvyksta kartu su savo žmona, menotyrininke, kuri taip pat yra ir šio filmo dalyvė. „Tai bus mano pirmoji kelionė į JAV. Kažkaip anksčiau nepavyko apsilankyti, nors meno kūriniai buvo rodyti. Koks žiūrovas ateis į mano filmą, sunku pasakyti, bet, manau, išsiaiškinsiu tai pristatant filmą ir bendraujant su žiūrovais po peržiūros”, – su nekantrumu kelionės laukia pašnekovas. „Programoje numatyta, kad pokalbį ves kinotyrininkas Narius Kairys – man be galo bus įdomu kalbėtis su juo. Vilniuje prieš filmo premjerą rengėme interviu, kuriame jis gerai ‘panarstė’ ne tik filmo sąrangą, turinį, bet ir įžvelgė daug simbolinių prasmių. Be filmo pristatymo yra ir daugiau planų. Pirmiausia, pamatyti miestus – Čikagą ir New Yorką, susipažinti su architektūra, aplankyti juose esančius muziejus, galerijas. Gal pavyks sutikti ir keletą senų draugų, pažįstamų”, – apie planus JAV pasakoja menininkas. 

Po Čikagos filmas „Modernus butas” planuojamas parodyti Porto mieste, viena­me iš architektų organizuojamame namų temai skirtų renginių. Lapkritį jį galės pamatyti Liono miesto gyventojai. Pasak režisieriaus, filmas po truputį pradeda keliauti ir ieškoti savo žiūrovo. 

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2024-ųjų m. Balandžio 11 d. numeryje, Vol. CXV NR. 29)