JC – dideli ir įdomūs meno projektai

Neseniai Jaunimo centro pastato eksterjerą papuošė lietuvių tautinių raštų motyvais ištapyti didžiuliai stendai. Juos pagal JC užsakymą sukūrė dailininkas iš Lietuvos Linas Kaziulionis, kuris buvo pakviestas Čiurlionio galerijoje surengti savo darbų parodą. Kuo ypatinga ši paroda, kaip per trumpą laiką buvo sukurti centro išorines sienas papuošę „tautiniai” darbai ir kodėl L. Kaziulionį galima laikyti pasaulio dailininku.

Virginija Petrauskienė.

Jaunimo centre (JC) esančioje Čiurlionio galerijoje birželio pradžioje buvo atidaryta menininko Lino Kaziulionio paroda, pavadinta „Layers of the Lies” („Melo sluoksniai”). Į ekspozicijos atidarymą iš Lietuvos atvyko pats autorius, jo žmona Evelina bei šios parodos kuratorė, meno rinkos ekspertė Ornela Ramašauskaitė. Paroda ypatinga tuo, kad tapytojas ir pasaulyje jau spėjęs pagarsėti gatvės freskų kūrėjas L. Kaziulionis buvo pakviestas pademonstruoti sieninę tapybą ir nupiešti keletą darbų tiesiai ant galerijos sienų. Dabar  ant jų puikuojasi grupė piešinių, papildančių eksponuojamų įrėmintų tapybos darbų temą – „Melo sluoksniai”.

Be to, pagal iš anksto suderintą projektą L. Kaziulionis per trumpą kelių savaičių savo viešnagės Čikagoje laiką sukūrė dar vieną darbą. Tai JC užsakytas didelio formato kūrinys pastato eksterjere – lietuvių tautinio meno motyvais ištapytos freskos. Šios 52 kvadratinių metrų dydžio tautiniais audimo raštais dekoruotos plokštės iš išorės dengia didžiosios salės langus. Jos, sudurstytos iš 25 mažesnių plokščių, buvo įmontuotos  tuomet, kai Čiurlionio galerijos svečiai jau buvo pakilę į orą ir skrido atgal į Lietuvą.

Skaitytojams siūlome du pokalbius, susijusius su Lino Kaziulionio darbais JC.

Su Čiurlionio galerijos vadove Viktorija Černičenko kalbėjomės apie tai, kaip ji „surado” L. Kaziulionį, domėjomės, ar galerijoje ilgam laikui liks jo ant sienų nutapyti darbai, kaip kilo mintis pakviesti šį menininką įgyvendinti JC eksterjero puošybos projektą.

O pokalbis su L. Kaziulioniu – ne tik apie parodą ir JC freskas, bet ir apie jo įvairiose pasaulio šalyse kuriamą vadinamąjį gatvės meną, planus ir būsimus projektus.

Galerija sieks išsaugoti sienų tapybą

Viktorija, kaip „atradote” dailininką Liną Kaziulionį?

Aš bendravau su Lietuvoje gyvenančia meno rinkos eksperte Ornela Ramašauskaite.

Su ja derinome klausimą dėl jos paskaitų Čikagoje apie investicijas į meną. Ji pasiūlė kartu padaryti ir meno parodą Čiurlionio galerijoje, atsiuntė informacijos apie keletą savo kuruojamų dailininkų. Li­no Kaziulionio darbai ir pamąstymai man pasirodė įdomiausi.

Kaip vyko parodos atidarymas? Juk ji buvo kiek kitokia nei paprastai: dailininkas per kelias dienas galerijoje sukūrė keletą sieninės tapybos darbų. Kaip kilo tokia idėja?

Paroda sulaukė didelio susidomėjimo. Jau atidarymo metu buvo nupirktas vienas dailininko paveikslas. Dar yra keletas žmonių, kurie domisi ir svarsto taip pat įsigyti L. Kaziulionio darbų – turime porą užklausimų.

Mintis pateikti parodos lankytojams dailininko sieninės tapybos pavyzdžių kilo iš to, kad vasarą paprastai perdažome baltai galerijos sienas. Pamanėme – jeigu jau vis vien perdažysime, tai kodėl nepaeksperimentuoti? Taip kilo idėja tapyti tiesiai ant Čiurlionio galerijos sienų.

Visiškai pasitikėjau dailininku, jo ir jo žmonos fantazija – jis piešė tai, ką norėjo. Iki paskutinės minutės nežinojau, koks bus rezultatas. Ir manau, kad jam puikiai pavyko šią idėją įgyvendinti. Paroda veiks iki lapkričio vidurio, tad norintys ją pamatyti, turės progą.

Ar žadate šiuos sienų piešinius išsaugoti?

Yra tokių minčių, tik reikia sugalvoti, kaip tą padaryti. Nes taip, kaip yra dabar – ant galerijos sienų šie darbai negali likti. Jos, kaip ir sakiau, turi būti nudažytos baltai. Tačiau gaila darbus uždažytis, todėl svarstome, gal tuos kūrinius išpjauti ir taip juos išsaugoti, o sieną tikrai nėra sunku atkurti tokią, kokia buvo.

Kol kas nėra priimto konkretaus sprendimo.

O kada gimė mintis susitarti su L. Kaziulioniu dėl JC pastato išorės freskų? Ar ta idėja kilo ekspromtu, jam atvykus?

Tikrai ne. Apie tai  kalbėjomės iš anksto, kai jis dar buvo Lietuvoje ir tik rengėsi į kelionei į Čikagą. Mes siuntėme jam tos sienos nuotraukas, tarėmės. Tiksliai aptarėme temą, spalvas, idėjas. Linas padarė keletą labai skirtingų eskizų iš kurių JC taryba išsirinko vieną – būtent šį liaudišką motyvą. Tada turėjome aptarti finansines galimybes ir darbų atlikimo terminus. Taip pat pradžioje buvo planuojama tapyti iš karto ant sienos, bet paskui nuspręsta piešinį atlikti ant atskirų plokščių dalių ir jas sumontuoti. Suradome žmones, kurie sutiko pagaminti rėmus ir instaliuoti į tas langų nišas. Tos freskos yra nutapytos ant dvidešimt penkių plokščių, kurių dydis – 5×8 pėdų. Vėliau jos sujungtos į penkis didelius langų skydus.

Turiu pasakyti, kad dailininkas dirbo labai atsakingai ir produktyviai. Skubėjo, kad nereikėtų keisti jau turimų lėktuvo bilietų. Ir jis suspėjo laiku baigti darbus, bilietų keisti neprireikė.

Profesija prasidėjo nuo slapto piešimo ant sienų

Šiuos klausimus Linui Kaziulioniui buvome parengę tuo metu, kai jis skubėjo užbaigti darbą JC. Tad pasikalbėti gyvai dėl jo laiko stokos mums nepavyko. Iki kelionės namo buvo likusios pora dienų. Tačiau į raštu pateiktus klausimus „Draugui” menininkas pažadėjo atsakyti greitai – skrisdamas lėktuvu iš Čikagos į Lietuvą. Tikriausiai taip ir atsitiko, nes jo atsakymai „Draugui” tikrai neužgaišo.

Linai, papasakokite, ar pirmą kartą rodote savo darbus Amerikoje?

Amerikoje atidarau jau antrą savo personalinę parodą. Prieš metus savo kūrybą pristačiau New Yorke, šiais metais – Čikagoje.

Pristatykite savo parodą tiems, kurie nebuvo jos atidaryme, bet žada ateityje aplankyti.

Mano kūryba veda per sudėtingas žmogaus psichikos, sąmokslo teorijų ir informacijos pertekliaus temas. Kūriniuose vaizduojamas užnuodytas maistas yra žinių, kurias vartojame, metafora. Informacijos gausa mus nuvargina ir daro abejingus tiesai, o dezinformacijos metodai palaipsniui formuoja mūsų įsitikinimus, kad jie atitiktų galingųjų poreikius ir tikslus. Strategiškai naudoju ryškias spalvas, kurios žavi ir nukreipia mūsų dėmesį. Esu sukūręs savo sąmokslo teoriją ir ją vaizduoju kūriniuose. Paroda skatina lankytojus kritiškai nagrinėti pasakojimus, su kuriais jie susiduria, ir kviečiu susimąstyti apie iškreiptų vertinimų pasekmes visuomenei. Net ir nekalta smagi informacija, kuria dalinamės socialiniuose tinkluose, moko dirbtinį intelektą apie žmonių preferencijas, kas vėliau gali būti subtiliai panaudota atkreipiant mūsų dėmesį ir įtraukiant praleisti laiką

Parodą papildo sieninė tapyba, kurioje vaizduoju vieną iš melagienų plitimo būdų. Kai išgirstame pradinę informaciją, žmonės dažnai sukelia istorijos pagražinimus, todėl dezinformacija greitai plinta. Žmonės yra linkę papildyti istoriją savo interpretacijomis, paversdami paprastą pasakojimą pasakų serija. Istoriją atpasakojus, kiekvienas žmogus, ją perpasakodamas, prideda savo posūkį, todėl gaunama iškreipta versija, esnti toli nuo pradinio įvykio.

Specializuojatės sieninės tapybos srityje – kuriate lauko ir vidaus freskas. Tačiau atvežėte ir tapybos darbų, kurie yra eksponuojami Čiurlionio galerijoje ir jau per pirmąsias dienas spėjo sudominti čia gyvenančius tautiečius. Kokią dalį jūsų kūryboje užima tokia tapyba?

Mano kūryboje tapyba užima tiek pat,  kiek ir sienų tapyba. Visą gyvenimą tapyba ir sienų tapyba „keliavo” drauge. Tapybos mokiausi dar Kauno dailės gimnazijoje, vėliau pabaigiau tapybos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Paraleliai sienų tapyba užsiimu taip pat nuo vaikystės. Tiesa, pradžioje viskas prasidėjo nuo slapto piešimo ant sienų, o vėliau peraugo į mano pagrindinę profesiją, kur dabar piešiu ir įgyvendinu didžiulius gatvės meno projektus, bendradarbiauju  su įvairiomis žinomomis įmonėmis, organizacijomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Dažnai sulaukiu klausimo, ar skiriasi sienų tapyba nuo paveikslų. Atsakymas, kad tikrai taip, tapyboje nagrinėju sudėtingas ir svarbias temas, kūryba intymesnė, tapydamas galiu daugiau išieškoti kūrinį, būti prie jo neribotą laiką, naudoju visai kitą tapybos techniką. Tuo tarpu sienų tapyba kardinaliai skiriasi nuo tapybos ant drobės, dažnai turiu prisitaikyti prie sienos, aplinkos, architektūros, kliento, tematikos ar netgi specialių reikalavimų tam, kad gaučiau tiek savivaldybės, tiek gyventojų ar savininko leidimus piešti. Daugiau laisvės turiu piešdamas gatvės meno festivaliuose ar savo inicijuojamuose meno projektuose.

Atvykote į Čikagą ne tik surengti parodą, bet ir atlikti darbą – dekoruoti JC salės langus. Žinau, kad centro tarybai buvote pateikęs keletą eskizų, iš kurių pasirinkta būtent ši idėja. Kokia jos meninė koncepcija?

Čikagos JC nupiešiau freską, džiaugiuosi, kad tai pirmoji mano freska Amerikoje! Išduosiu paslaptį, kad tikrai ne paskutinė!

Kurdamas eskizus, siūliau keletą variantų: nuo abstrakčių vaizdų, iki Čiurlionio paveikslų motyvų. Galiausiai su galerijos direktore ir tarybos nariais nusprendėme nupiešti lietuviškų raštų motyvus, kurie gražiai dera prie bendros aplinkos, yra visiems aiškiai suprantami. Meninių fantazijų įgyvendinimą palikome kitiems projektams.

Iš tiesų, projektas yra nemenkas, kaip sekėsi jį įgyvendinti? Kiek laiko jam esate paskyręs?

Įgyvendinimas – su mažais iššūkiais. Pradžioje galvojome, kad piešinys ant sienos atsiras kitu atvykimu, tačiau netikėtai nusprendėme, kad ne, darom ir piešiam dabar! Todėl laiko stoka kėlė mažų iššūkių, piešinį turėjau nupiešti per apytiksliai 3 dienas, dirbau po 15 valandų per dieną. Visų įsitraukimo, pagalbos ir savanorių dėka projektą pavyko įgyvendinti sėkmingai! Prie proceso ir visos pagalbos prisidėjo ir galerijos direktorė Viktorija! Nuostabus komandinis darbas. Ačiū visiems už pagalbą!

Nepaisant to, kad esate jaunas žmogus, bet jūsų kūrinių jau yra ne vienoje pasaulio šalyje. Gal galite papasakoti, kokiose šalyse esate kūręs?

Mano pieštas sienas galite rasti Indijoje, Tailande, Kosove, Danijoje, Italijoje, Švedijoje. Gruodžio mėn. manęs lauks siena pačioje Paryžiaus širdyje. Taip pat, tik grįžęs į Lietuvą, įgyvendinsiu keletą didelių meno projektų, planuoju nutapyti apie 5 didelio formato piešinius, tarp jų bus ir vienas 9 aukštų pastatas. Nekantrauju pristatyti naujus projektus.

Personalines tapybos parodas esu surengęs Paryžiuje, Briuselyje, New Yorke, dabar jau ir Čikagoje.

Koks darbas jums pačiam buvo pats įdomiausias?

Visi darbai buvo labai įsimintini ir kiekvienas jų turi savo mažas istorijas, o jų būna labai įvairių, nuo linksmų ar iššū­kių keliančių. Kadangi artėja devyna­ukš­čio pastato sienos tapyba, prisiminiau jau vieną pieštą, kuris turbūt labiausiai įsiminė. Tai devynių aukštų pastatas Grigiškėse, kur nupiešiau labai detalų, iš paukščio skrydžio matomą Grigiškių žemėlapį. Piešinys įsimintinas buvo dėl aukščio, technikos įgyvendinimo iššūkių, kuriuos sėkmingai pavyko įveikti. Taip pat šis piešinys pateko į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausias nutapytas žemėlapis (324 m2 ploto, 27 m aukščio, 12 m pločio).

Kaip jus „atranda” įvairių projektų sumanytojai ir užsakovai? Ar meninė kūryba yra vienintelė jūsų profesija?

Per daugiau nei 15 metų aktyvios kūrybos esu sukūręs didelį klientų ratą: nuo interjero dizainerių, įvairių agentūrų, įmonių, organizacijų, miestų savivaldybių, ambasadų iki privačių asmenų, esu sukaupęs didžiulį kūrinių portfolio, turiu didelę patirtį, mano piešiniai ant sienos gerai matomi bei žinomi, todėl mane atrasti yra labai paprasta ir lengva. Po tiek metų kūrybos turiu „prabangą” atsirinkti su kuo noriu dirbti ir bendradarbiauti.

Tapyba ant drobių, personalinių parodų atidarymas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje aktyvesnė tapo po prestižinio konkurso „Jaunojo tapytojo prizas” 2022, kuriame laimėjau pagrindinį prizą. Po laimėjimo atidariau 6 personalines parodas bei keletą grupinių parodų. Planuose – atidaryti personalines tapybos parodas Vilniaus rotušėje ir Paryžiuje, „H – Gallery” galerijoje.

Taip, kūryba mano pagrindinis užsiėmimas jau daugiau nei 15 metų.

Kokia tema ir kurioje pasaulio šalyje svajojate sukurti savo gyvenimo freską?

Mane traukia tolimi kraštai, planuose numatęs aplankyti Japoniją ar Australiją, todėl pasvajoju ir apie piešinį ant sienos ar personalines parodas šiose šalyse. Norė­čiau piešti tema, kurią analizuoju savo tapyboje, daugiau kalbėti apie netikras naujienas, informacijos gausą, dezinformaciją ir kritišką jų vertinimą.

Gal galite nors trumpai papasakoti apie save, savo šeimą ir kūrybinius planus?

Apie ateities planus jau šiek tiek užsiminiau. Laukia intensyvi vasara, įgyvendinsiu didžiulį, kartu su žmona Evelina inicijuotą meno projektą Grigiškėse, piešiu 4 piešinius, tarp kurių bus vienas 9 aukštų pastatas, piešiniais planuojame įtraukti ir miestiečius, bendruomenę, turistus – bus sukurtas internetinis puslapis, piešiniais pasakojama Grigiškių istorija, sukurtos ekskursijos/gidai, orientacinės varžybos ir pan. Taip pat laukia piešiniai Utenoje, Radviliškyje ir kiti projektai.

Sodyboje, kurioje turiu mini studiją, lauks kūrybinis tapybos laikas, ruošiuos personalinėms parodoms.

Nekantrauju pristatyti savo projektus ir kūrybą, taip pat planuose turime minčių grįžti į Čikagą, džiaugiuosi užmegztomis pažintimis, kurios nuves iki įvairių meno projektų už Atlanto.

Taip pat rugsėjo mėnesį laukiame šeimos pagausėjimo, pirmagimės dukrytės.