Istorija

Reikėjo gydytojo žinių ir menininko akies, kad rankraštis prabiltų

Ramunė Lapas. „Voyničiaus rankraštis” (Voynich Manuscript) – turbūt iki šiol paslaptin­giausia pasaulio knyga, kurią iššifruo­ti bandyta daug kartų, tačiau niekam to sėkmingai atlikti nepavyko. Rankraštis pavadintas jį atradusio iš Telšių kilusio Mykolo-Vilfredo Voiničiaus (Wilfried Michael Voynich; 1865 m. spalio 31 d. Telšiuo­se – 1930 m.  kovo 19 d. New Yorke) vardu. Radioaktyviosios anglies izotopo pagalba buvo nustatyta, kad knyga pa­rašyta …

Toliau...

Bronius Nainys būtų patenkintas

Audronė V. Škiudaitė. Rugsėjo 3 d. Broniaus Nainio, Lietuvos antinacinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvio, JAV Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikėjo, pirmojo Pakruojo rajono Garbės pilie­čio, gimimo 100-mečiui skirta šventė Grikpėdžiuose, jo buvusios tėviškės parke, galima sakyti, buvo tarptautinė. „Tarptautinio lygio” buvo ne tik organizacine prasme (Grikpėdžių bendruomenės pirmininkės …

Toliau...

LTC: kad neliktų istorinės skylės

Virginija Petrauskienė. Naujoje vietoje tęsia darbus Lituanistikos tyrimo centre (LTC), įsikūrusiame Lemonte, niekada netrūksta veiklos. Be to, kad čia kasdien tvarkomi, kataloguojami ir sisteminami sukaupti archyvai, centrą nuolat aplanko svečiai – po vieną ir grupėmis. Tai ne tik JAV lietuviai ekskursantai ar iš Lietuvos atvykę įvairūs svečiai, sumanę pasidomėti, kaip …

Toliau...

„Šaknys”: išsaugoti atminimą

Virginija Petrauskienė. Vilius Žalpys iš Portlando, OR jau daugiau nei penkiolika metų rūpinasi ir dirba, kad būtų prikeltos iš užmarš­ties pirmosios bangos lietuvių išeivių kapinės ir išsaugotas jose palaidotųjų atminimas. Jis yra projekto „Saugokime mūsų paveldą” sumanytojas ir vadovas. V. Žalpys, ieškodamas senųjų lietuvių kapinių, atliko didžiulį tiriamąjį darbą: ieškojo …

Toliau...

Ekrane suskambėjo Lietuvos Laisvės varpas

Rimas Černius. Penktadienį, liepos 29 d., Balzeko lietuvių kultūros muziejuje įvyko Arvy­do Reneckio dokumentinio filmo „Lietuvos Laisvės varpas” premjera. Savo įžanginiame žodyje dokumentininkas pastebėjo, kad šis filmas pristatomas ypatingu laiku. Ketvirtadienį, liepos 28 d., sukako lygiai šimtas metų, kai JAV pripažino Lietuvos valstybę. A. Reneckio filmas ypač tiko šiai sukakčiai …

Toliau...

Vaclovo Strauko fotografijų serija „Paskutinis skambutis”

Armanda Klimavičiūtė. Fotografas Vaclovas Straukas gimė 1923 m. Požerės kaime, Šilalės rajone. 1946–1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1952 m. Straukas persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, rašė, dalyvavo teatro veikloje. 1968 m. autorius pradėjo dirbti Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografu. 1976 …

Toliau...

Apie gyvenimą ir laimę, kurtą Brazilijoje

Virginija Petrauskienė. Brazilijoje, Sao Paulo mieste gyve­nanti lietuvė Nina Valavičienė neseniai atšventė savo 96-erių metų sukaktį. Prieš kiek daugiau nei 20 metų, palaidojusi vyrą, ji nusprendė parašyti knygą apie savo nepaprastą gyvenimą. Ir taip pamažu, pamažu gimė rankraštis. Jis buvo rašomas laisvu laiku nuo rašy­tojos teikiamų lietuvių kalbos pamokų, kurias …

Toliau...

Redakcijoje – pokalbis apie sparnuotas sielas

Virginija Petrauskienė. Jau daugelį metų tęsiama tradicija: iš Lietuvos atvykę svečiai – menininkai, politikai, įvairaus rango valstybės ir jos institucijų bei daugelio organizacijų atstovai, o neretai ir privatūs asmenys aplanko „Draugo”, ilgiausiai pasaulyje leidžiamo lietuviško laikraščio redakciją. Šią tradiciją pratęsė ir Lietuvos aviacijos muziejaus vadovas, fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas. Ketvirtadienį, birželio …

Toliau...

Jonas Ohman: parama Ukrainai irgi yra kova

Kalbino Virginija Petrauskienė. Birželio pradžioje redakcijoje lankėsi neeilinis svečias – iš Lietuvos atvykęs Jonas Ohman, paramos Ukrainai organizacijos Blue/Yellow įkūrėjas, lydimas Rimos ir Jono Žiūraičių, šios organizacijos savanorių JAV. Gimęs Švedijoje, pamilęs Lietuvą, kuri tapo jo namais, išmokęs lietuvių kalbą, dabar, kalbėdamas apie Ukrainą, sako: „Mes turime nugalėti”. Nes šiame …

Toliau...

Minint Romo Kalantos auką – konferencijos, parodos, koncertai ir spektaklių premjeros

Algis Vaškevičius. Gegužės 14-ąją sukako lygiai 50 me­­tų nuo tos dienos, kai Kaune, Muzi­kinio teatro sodelyje protestuodamas prieš sovietinį režimą susidegino 19-metis Romas Kalanta, savo užrašų knygelėje palikęs įrašą: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka”. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu visi 2022-ieji yra paskelbti Romo Kalantos metais. Sukaktis prisiminta visoje Lietuvoje …

Toliau...