Alė Namikienė.
Rako stovyklavietėje žygiuojant dažnai skambėdavo daina „Norėčiau būti toj rikiuotėj, kai mūsų tuntas atžygiuos…” O tie tuntai – tai „Lituanica”, „Aušros Vartai-Kernavė” ir „Nerija”, šią vasarą Rako stovyklavietėje X Tautinėje stovykloje priėmę beveik 800 svetelių. Gilias skautiškas šaknis turintys šių trijų tuntų tuntininkai – v.s.fil. Vytenis Lietuvninkas, v.s.fil. Renata Ramanauskaitė-Borucki ir j.v.s.fil. Taiyda Chiapetta nuo vaikystės užaugo Rako miškuose. Tai jų skautiškoji tėviškė – su Hawley Road, su ežeru, su prausyklomis, valgyklomis, su uodais ir paparčiais, su partizano slėptuve.
Su didele meile ir darbu jie paruošė, išpuošė Raką Tautinei – sesėms ir broliams. Skautiškoje kelionėje link šios Tautinės, šalia nuolatinės veiklos savo tuntuose, matome jų, kaip vadovų didžiosiose stovyklose pavardes nuo pat VII Tautinės stovyklos.
Brolis Vytenis VII TS 1988 m. buvo skautų vyčių pastovyklės viršininku, 2003 m. Jubiliejinėje stovykloje – skautų draugininku, IX TS 2008 m. – jaunesniųjų skautų pastovyklės viršininku. Sesė Renata – VII TS prit. skaučių rajone užsiėmimų vadove, 1993 m. Jubiliejinės stovyklos, irgi vykusios Rake, vadovybėje. Be to, tuo metu ji buvo „Aušros Vartų” tunto tuntininke, su nepaprasta tėvų – v.s. Albinos ir v.s.fil. Liudo Ramanauskų pagalba paruošusi tunto rajoną Skaučių Seserijos pastovyklei. 2003 m. Jubiliejinėje stovykloje Renata buvo skaučių pastovyklės viršininke. Sesė Taiyda VII TS 1988 m. buvo jūrų skaučių rajono komendante, 1993 Jubiliejinėje – prit. skaučių/jūrų skaučių vadovės pavaduotoja, VIII TS 1998 m. – jūrų skaučių rajono viršininke, IX TS 2008 m. – stovyklos krautuvėlės vadovės pavaduotoja, 2013 m. Jubiliejinėje stovykloje Jūros dienos komendante.
Ruošiant Raką X Tautinei stovyklai, visų darbų koordinatorius, ruošos komiteto pirmininkas buvo v.s.fil. Donatas Ramanauskas. Prisimename, kad prieš 50 metų Donato tėvelis v.s.fil. Liudas Ramanauskas Rako stovyklavietę ruošė V Tautinei stovyklai. Donatas buvo vadovu daugumoje Sąjungos didžiųjų bei tunto stovyklų, yra sumanytojas ir vadovas to ypatingo skautiško uždavinio „Ieškonė”. Tai skautų/čių kelionė, vykstanti mieste, kur reikia atlikti įvairius uždavinius. Planavimas ir pirminiai darbai vyko kelerius metus prieš stovyklą, o šiais, paskutiniais metais, dešimtį savaitgalių visi stropiai plušo Rake atnaujindami pastatus, tiesdami kelią, ruošdami paplūdimį bei prieplauką prie ežero, lyginant vietas rajonams, palapinėms, o didžiojoje laužavietėje įrengti suolai net primena senosios Graikijos amfiteatrus. Donatas sako, kad ruošiant Raką šiai Tautinei stovyklai jis turėjo apie 200 bendradarbių/savanorių.
Rako stovyklavietei jau 62 metai. Beveik užmaršty yra tos pirmosios dienos, kai jungtinis Čikagos skautų tėvų komitetas – K. Palčiauskas, V. Pavilčius ir J. Sakalauskas – pradėjo ieškoti vietos nuosavai stovyklavietei. Prie jų prisijungė skautininkai dr. Stasys ir dr. Milda Budriai, kurių pažįstamas Amerikos lietuvis, vaistininkas Frank Rakas 1956 m. birželio 2 d. perleido Čikagos lietuviams skautams 80 akrų žemės plotą prie Custer miestelio, Michigan valstijoje.
Po mėnesio, liepos 8–27 d. Rako stovyklavietėje jau vyko pirmoji „Lituanicos” tunto „Žaliakalnio” ir „Aušros Vartų” tunto „Dainavos” stovyklos. Viršininkai – ps. Vytautas Černius ir s. Angelė Karnienė. Per tą vieną mėnesį prieš stovyklą skautų tėvai suspėjo iškasti šulinį, suręsti virtuvės bei sandėlio pastatus!
Metams bėgant sparčiai didėjo skautų gretos, sekmadieniais jaunimas vos tilpo Jaunimo centre, į stovyklą išvažiuodavo kelių autobusų virtinė, o Rake augo pastatai. Virtuves ir valgyklas savo rajonuose pastatė „Lituanicos” tuntas (t-kas s. Kazys Cijūnėlis, 1965 m.), „Kernavė” (t-kė v.s. Vanda Aleknienė, 1966 m.), „Aušros Vartai” (t-kė v.s. Regina Kučienė, 1967 m.), „Nerija” (t-kė j.s. Aldona Jovarauskienė, 1970 m.), dr. J. Ramonio iniciatyva 1975 m. buvo pastatyta ambulatorija, o šiais metais „Aušros Vartų” rajone pastatyta nauja, didžiulė prausykla, „Nerijos” rajone – naujas sandėlis.
Lietuviškosios skautybės šimtmečio trys Tautinės stovyklos jau praeity… Labai malonu buvo stebėti jas iš tolo interneto pagalba. Tiek daug skautiško lietuviško jaunimo, tiek šypsenų ir grožio. Ir tos ilgos rikiuotės, kaip ir senais laikais Rake, tik žengia, tik žengia, ir net daina skamba… Didžiojo savaitgalio metu parado gale „žygiuoja” ar tėvelių ant rankų nešami baltašlipsiai liepsnelės ir giliukai – antroji, trečioji karta… Tarp šimtų nuotraukų internete pasigedau vienos – kas užkėlė Rako vartus paskutinę X TS dieną… Iki kitos!