Improvizacijos šventiniame vakare
Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Čikagoje 2007 m. kovo 3 d., šeštadienį, visus maloniai kviečia į dailės ir muzikos improvizacijų vakarą kartu švęsti mums brangias šventes Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16ąją ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją.
Šventinis vakaras vyks 2007 m. kovo 3 d., šeštadienį, Pasaulio Lietuvių centre (14911 127th Street, Lemont, Il 60439). 6 val. v. jungtinė dailininkų darbų paroda (Lietuvių dailės muziejuje); 7:30 val. v. džiazo – lietuvių liaudies ir klasikinės muzikos – šokio koncertas (Lietuvių Fondo salėje).
Ši paroda — kvietimas improvizuoti, improvizuoti spalvomis, formomis, dimensijomis, improvizuoti savo jausmais ir mintimis, improvizuoti akimirka, kurią įtakoja garsas, nuotaika, išgyvenimai, kokie jie bebūna. Improvizacija — tai galimybė būti žaismingu, neužsisklęsti, tačiau leisti vidiniam nutrūktgalviškumui išsiskleisti, nesidrovint, kad kas nors ne taip. Improvizacijoj viskas galima ir priimtina, ką bepasirinktum — temą, kompoziciją, dydį.
Pristatome parodos
,,Improvizacijos” autorius.
Vytautas O. Virkau gimė Šiauliuose, studijavo Čikagos meno institute.
Daug metų
dėstė meno studiją, grafiką, tapybą, vadovavo meno
fakultetui North Central kolegijoje, Naperville miestelyje. Jo tapyboje
atsispindi gamtinis abstrakcionizmas, darbai formalizuoti. Nors motyvus renkasi
iš gamtos, dažnai darbai gimsta studijoje. JAV LB kultūros tarybos 2005-ųjų metų Dailės premijos laureatas.
Vidas Zimkus kuria 2 – 3
dimensijų ,,mix media” darbus. Darbai šilti, išlaiko natūralias medžiagų
savybes, spalvas ir tekstūrą. Kartais sukuria funkcionalius darbus —
šviestuvus, tačiau estetiškoji pusė labiau išryškinama — daiktas tampa meno
kūriniu.
„Mano kūryba — natūralių
medžiagų, — odos, medžio, molio ir senienų sintezė. Ieškai šiuolaikinės
estetikos senuose unikaliuose dalykuose. Jaučiu silpnybę neįprastiems
simboliams — tiesiog mėgaujuosi jiems sutelkdamas savo išraišką. Patinka
balansuoti tarp realybės ir neapibrėžtumo, paliekant žiūrovo teismui idėjos
gylį” (V. Zimkus).
Britta Cruz: „Gimiau Vokietijoje
ir prieš atvykdama į Ameriką gyvenau Ispanijoje ir Šiaurės Afrikoje. Parodos
pavadinimas siejasi su mano viduriniu vardu ‘Improvizacijos’. Paprastai
suplanuoju darbą ir jo kompoziciją, tačiau džiaugiuosi ir atsiduodu medžiagos
‘vedimui’. Mano aistra — naujos ir nebandytos medžiagos — jau tapo būtinybė.
Būtų sunku kūrybiškai augti, nepaisant naujų priemonių, neimprovizuojant jomis
ir tuo pačiu neleidžiant sau atsiduoti netikėtumams. Aš visuomet kviečiu
žiūrovą išbandyti meno kūrinius juos
liečiant, jaučiant ir besimėgaujant”.
Audronė Adomavičienė kuria
batikas, tapo ant stiklo. Dažnai kuria moterų figūras, veidus, yra sukūrusi
daugybę ciklų paukščių, augalų motyvais.
„‘Savo kūrybą matau kaip lengvą
žaidimą be taisyklių — kaip amatą, kuris metams bėgant darosi lengvesnis,
nereikalaujantis kūrybinių kančių. Viskas — tik dekoracija’. Šie Donaldo Kajoko
žodžiai galėtų būti tarsi moto mano kūrybai”. Audronė gimė Klaipėdoje,
studijavo Klaipėdos vizualinių menų katedroje. Daug metų yra Lietuvos Jūrų
muziejaus dailininkė. Dalyvavo daugybėje personalinių ir grupinių parodų.
Nomeda Grumada: „Mano skulptūrų
pagrindins objektas yra moteris. Mano darbai minimalistiniai — nedaug detalių,
spalvų ir medžiagos, tačiau aš leidžiu kalbėti pačiai formai ir subtiliai
kūrinio tekstūrai. Dažniausiai naudoju natūralias medžiagas — popierių, medį, vatą...
Man svarbu, kad darbas būtų atliktas preciziškai: medžio gabalėliai susmeigti vienas šalia kito, vienodu ritmu,
kad atskleistų unikalias moters kūno formas, taip kaip ir užtapyti vatos
gabalėliai, sukuriantys mumijos pavidalą. Aš visuomet atvira naujiems
ieškojimams ir idėjoms. Esu baigusi Kauno meno universitetą, dizaino ir
architektūros specialybę”.
JAV LB kultūros tarybos 2006-ųjų
metų Dailės premijos laureatė.
Rimas Vizgirda išbandė įvairias
keramikos technologijas. Didelis atradimas Rimui buvo grįžti prie savo tėvų
šaknų: „Mano darbai yra įtakoti mano kelionių į Lietuvą, kuomet aplankiau
kraštą dar sovietiniu laiku ir jau po išsivadavimo. Tai kūriniai, sukeliantys
paslapties ir nežinomybės jausmą. Jie buvo sukurti bestebint Lietuvą
išsilaisvinimo periodu. Žiūrint iš perspektyvos, jie yra tarsi metafora,
atspindinti mano paties ryšį su tėvyne, tai tarsi savotiškas suartėjimas su
savo šaknimis po 50-ies metų... ir šiuo metu, kai aš pats turiu augančią šeimą,
matau savo kūrinius tarsi pamatą, kuris atspindi mano sūnų ryšį su jų šeimomis
ir tėvyne, esančia toli nuo jų gimtosios vietos”.
Henrieta Vepštienė — keramikė,
mėgstanti natūralias spalvas ir formas. Subtiliai jaučia medžiagą, žiezdama ir
formuodama indą, atskleidžia jo gražiausias savybes.
„Gimiau Šiauliuose, baigiau
University of Illinois, Urbana-Champaign. Studijavau fotografiją ir grafiką
Čikagos meno institute, o keramikos srityje gilinausi Lill Street bei Chicago
Park District studijose. Dalyvavau grupinėje keramikos parodoje Čiurlionio galerijoje,
taip pat Amerikos lietuvių Dailininkų draugijos parodose” (H. Vepštienė).
Dr. Audrius Plioplys 31 metus
dirba neurologu ir jau 30 metų yra
profesionalus dailininkas. Jo neurologiniai ir neurobiologiniai darbai
atliekami, ieškant galimybių išgydyti sergančiuosius nuo autizmo iki Alzheimerio. Savo meno
kūriniuose jis atsiduoda metaforiniams ieškojimams apie sąmonę, galvojimą ir
minčių tėkmę. Visas meno procesas tampa tarsi medicininių tyrimų laboratorija perkelta
į meno studiją. Dr. Plioplys sujungia į
vieną savo neurologinius ir neuromokslinius tyrimus su savo menine kūryba.
Darbai ryškūs, abstraktūs, kuriami ciklais.
Mary Strasevičius — tapytoja
abstrakcionistė. Jos darbuose vyrauja stiprios spalvos, metaforų, vaizdų, formų
ir linijų derinys.
,,Esu Vokietijoje
gimusi tapytoja abstrakcionistė.
Mano šeimoje
(tėvai lietuviškos kilmės) daugelis rinkosi
gydytojų
ir psichologų
specialybes. Nebuvo kas įtakotų mano pasirinkimą tapti dailininke. Išskyrus labai turtingą lietuvių tautinį meną. Vis dėlto menas tapo mano
gyvenimo aistra. Kaip Jungas pasakė: ‘Viskas turi prasmę’. Svarbu yra laiku
pastebėti.
Kai aš
kuriu, mano sąmonė tarsi natūraliai išrutuliuoja visą procesą. Tai tarsi intuicija
susiliejanti su mąstymu.
Vaizdiniai gimsta improvizuojant avangardinio džiazo įtakoje (C. Dolphy, J. Coltrane, C. Mingus, etc).
Spalvos atsiranda tepant plonus ir peršviečiamus fonų vualius. Piešinio kokybė sudaryta iš linijų, formų ir erdvės susilieja į vieną, tuo pačiu kontrastuodama ir
apsijungdama. Tai sukuria mano asmeninį peizažą” (M. Strasevičius).