Kai susirenka ,,Draugo” draugai
Danutė Bindokienė
Šeštadienio, spalio 21 d.,
vakaras. Lyja ir žvarbu. Vėjas gainioja pirmuosius nukritusius lapus. Rodos,
tokį vakarą tik sėdėti namie ir džiaugtis jaukia namų šiluma... Tačiau Willowbrook pokylių salėje Čikagos
priemiestyje — šilta, jauku ir šurmulinga. Daug puošnių viešnių, daug šaunių
svečių, susirinkusių į metinį dienraščio ,,Draugas” pokylį ir tuo pačiu —
Amerikos Lietuvių Romos Katalikų federacijos kongreso pabaigtuves.
Svečiai vis dar renkasi ir renkasi,
nors salė jau pilna. Algimantas Barniškis ,,derina” savo muziką, kad ji
sudarytų malonų foną pokalbiams. Daug pažįstamų, iš toliau atvykusių į
,,Draugo” pokylį ir ALRK federacijos kongresą. Šį kartą ypač daug dvasininkų
luomo — kunigų, prelatų, vienuolių. Net prel. E. Putrimas, užsienio lietuvių
sielovados vadovas, atvykęs iš Toronto (Canada), net neseniai amžinuosius
įžadus Jėzuitų ordinui davęs, jaunas klierikas iš Cleveland, OH, brolis Lukas
Laniauskas...
Tačiau svečiai vis dairosi į
plačias duris. Ko jie laukia? Nagi šio vakaro garbės svečio, buvusio JAV
ambasadoriaus Lietuvai, Stephen Mull, kuris, pakviestas ,,Draugo” leidėjų tarybos pirm. adv.
Sauliaus Kuprio, sutiko ne tik dalyvauti pokylyje, bet ir pakalbėti
susirinkusiems.
Prisimename pastarųjų kelerių
metų žymiuosius svečius, apie kurių apsilankymą ,,Draugo” pokyliuose dar ir
dabar daugelis pakalba: Lietuvos Atgimimo ir nepriklausomybės paskelbimo
didžiausią variklį, prof. Vytautą Landsbergį, Lietuvos kariuomenės vadą gen.
mjr. Joną Kronkaitį, buv. Bogota (Columbia) merą Antaną Mockų ir kai kuriuos
kitus. Amb. Mull rikiuojasi į pačių įdomiausių svečių gretas...
Susirinkusius pasveikino Amerikos
Lietuvių Romos Katalikų federacijos pirmininkas, kuris kartu yra ir ,,Draugo”
leidėjų — Lietuvių katalikų spaudos draugijos pirmininkas — adv. Saulius
Kuprys, padėkodamas, kad taip gausiai susirinko ir palinkėdamas malonaus
vakaro. Invokaciją prieš vakarienę sukalbėjo prel. E. Putrimas. Kaip ir
įprasta, Willowbrook šeimininkai, Birutė ir Gediminas Jodvaliai, pasirūpino,
kad visi svečiai būtų sočiai ir skaniai pavaišinti.
Po vakarienės pagaliau prie
mikrofono atsistojo pokylio garbės svečias – amb. Stephen Mull. Visi jau buvome
girdėję, kad jis, trejetą metų Lietuvoje atstovaudamas Amerikai, buvo neblogai
pramokęs lietuviškai, bet tikrai nesitikėjome, kad visą savo ilgoką kalbą
pasakys tik lietuviškai. Tiesa, vienas kitas kirtis pataikė ,,ne ant to
skiemens”, viena kita galūnė ,,prasprūdo pro gramatikos taisyklių tinklą”, bet
apskritai ambasadoriaus kalba buvo sklandi, perpinta humoru ir giliu įžvalgumu.
Buvo aišku, kad Lietuvoje jis ne
tik ,,ėjo savo pareigas”, bet nuoširdžiai viskuo domėjosi, pamilo ir Lietuvą,
ir jos žmones. O dėl vieno kito nesklandžiau ištarto lietuviško žodžio
ambasadorius pačioje pradžioje pajuokavo: ,,Aš tikiuosi, kad jums nebus labai
skaudu klausytis. Lietuvoje už lietuvių kalbos ‘žudymą’ mane galėjo apginti
diplomatinis imunitetas, bet čia, Čikagoje, man gali būti ne taip saugu...”
Žinoma, niekam net į galvą nebūtų
atėjusi mintis ambasadorių kritikuoti dėl lietuvių kalbos, nes tai, ką jis
kalbėjo, pagavo klausytojų dėmesį ir jį išlaikė iki galo. Publika ambasadoriui
atsidėkojo atsistojimu ir ilgais plojimais. Kadangi visą amb. S. Mull kalbą
spausdinome šios savaitės trečiadienio ,,Drauge”, jos minčių nekartosime.
Tegalima tiek pasakyti, kad jo požiūris į Lietuvą bei jos žmones yra šviesus,
viltingas ir perpintas atviromis simpatijomis. Lietuvai tikrai reikia kuo
daugiau tokių gerų, palankių draugų, nors ambasadorius teigė, kad ,,Amerika
šiandien pasaulyje neturi geresnio draugo, kaip Lietuva”...
Dar neišblėsus maloniems
įspūdžiams iš ambasadoriaus kalbos, į salės vidurį pasipylė grakštūs, judrūs ir
energingi ,,Suktinio” tautinių šokių kolektyvo šokėjai (beje, jie ir
dainininkai, ir savo pačių programos pranešėjai). Šis kolektyvas — dar
,,kūdikis”, neseniai šventęs savo pirmąjį gimtadienį, bet jau puikiai
užsirekomendavęs ir įsigijęs kone profesionalų vardą. ,,Suktinio” vadovai —
Salomėja ir Vidmantas Strižigauskai, o šokėjai
— visi palyginti neseniai atvykę iš Lietuvos. (Ir kas, šio kolektyvo
programą pamatęs, galėtų tvirtinti, kad vadinamieji ,,trečiabangiai” nesidomi
lietuviška veikla ar lietuvių tautos kultūra.)