
,,Irv & Shelly’s Fresh Picks” savininkai – Irv Cernauskas su žmona Shelly
Plona piniginė – ne kliūtis sveikai mitybai!
RAIMUNDAS MARIUS LAPAS
Lapkričio 2 d. Čikagos Kendall kulinarijos koledže (Kendall College) vyko itin įdomios apskritojo stalo
diskusijos „Sustainable”. Savo patirtimi ir mintimis
dalijosi ūkininkai, mėsos apdirbėjai, virėjai, kulinarijos recenzentai,
restoranų savininkai, žodžiu – „maisto žmonės”.
Iš dešimties prelegentų iškart išskyriau
lietuvišką pavardę – Irv Cernauskas. Šis pirmos
emigrantų kartos Amerikos lietuvis kartu su žmona jau penketą metų
sėkmingai vysto šeimyninį verslą – ,,Irv &
Shelly’s Fresh Picks”, Čikagos apylinkių gyventojus
aprūpindami vietos ūkininkų išauginta produkcija.
Organiški produktai, ekologiškas ūkininkavimas –
mūsų dienomis daugeliui rūpimos sritys. Tad negi praleisi progą
pakalbėti apie tai su žmogumi – ir dar tautiečiu, kuris apie visa
tai išmano iš vidaus.
Bet pirma susipažinkime. Mano pašnekovas Irv Cernauskas –
dipukų kartos vaikas. Jo seneliai iš tėvo pusės kilimo iš
Pušaloto. Senelis Jonas (g. 1883 m.) buvo sumanus savo laiko
verslininkas, vienas iš trijų rangovų po Pirmojo pasaulinio karo
atstačiusių Palangą, ypač žuvies apdirbimo įmones. Dešimčia metų
už vyrą jaunesnė močiutė Zuzana – gydytoja, valdžios pasamdyta
vadovavo ne vienai klinikai įvairiuose Lietuvos miesteliuose –
nuo Žarnių iki Šilalės. Irv tėvas Jurgis gimė Kaune. Per karą
Jurgis Černiauskas pasitraukė į Vakarus, 1948 m. emigravo į Kanadą. Ten
dirbo pedagogu, taip pat nekilnojamojo turto srityje. Jo sūnus Irv
išvydo šį pasaulį Windsor mieste, Kanadoje, 1954 metais.
Ten lankė pradžios mokyklą, gimnaziją, o ją baigęs net trejus metus
klajojo po pasaulį, kol suprato, kad būtina susigriebti ir toliau
rimtai studijuoti. University of Toronto apgynė magistrą iš
ekonomikos, antrąjį laipsnį – verslo vadybos magistrą –
įgijo prestižiniame Massachusetts Institute of Technology Cambridge.
Prie gilesnių gyvenimo vertybių
Gerą penkmetį prieš įsteigdami savo verslą „Irv &
Shelly’s Fresh Picks” Irv Cernauskas su žmona Shelly
galvojo, kad atėjo laikas rimtiems pokyčiams jų profesiniame gyvenime.
Iki tol Irv vadovavo savo įsteigtai informacinių technologijų
konsultacinei bendrovei, o Shelly dirbo finansų plėtros srityje
(„community economic development finance”). Irv taip pat
buvo išrinktas į pelno nesiekiančios organizacijos „Seven
Generations Ahead” direktorių tarybą, kur susipažino su
vietiniais ūkininkais ir jų rūpesčiais. Ši patirtis, be abejo,
pravertė, tačiau 2006 m. kurdami „Irv & Shelly’s Fresh
Picks”, Cernauskai suprato žengiantys rizikingą žingsnį, mat nei
mitybos, nei internetinio verslo srityse jie patirties neturėjo.
Pasak Irv, amerikiečiai pastebimai susirūpino sveika mityba septinto
dešimtmečio pabaigoje. Gyvenantys prie Didžiųjų ežerų (Superior,
Michigan, Huron, Erie ir Ontario – R. M. L.) pastebėjo, kaip
greitai blogėja vandens kokybė šiuose telkiniuose. Žmonės
„atsibudo” ir pradėjo labiau rūpintis ekologija. Gimė
„back to the land” (,,atgal prie žemės”) judėjimas,
paskatinęs jaunesnius žmones domėtis organiniu ūkininkavimu.
Tačiau kodėl vis kyla ir kyla ekologinių produktų kainos? Ir kaip gali
išsilaikyti smulkūs ūkiai, prekiaujantys ekologiškais
produktais? Mano pašnekovas sakė, jog reikia didelių pastangų
rungtyniauti su didžiaisiais maisto parduotuvių tinklais. Kai kurie
ūkininkai turguose jau priima „Link” korteles (valdžios
pašalpa bedarbiams ar turintiems mažas pajamas – R. M.
L.), o atskirais atvejais duoda prekių dvigubai tiek, nei siekia jų
vertė. Taip daroma, stengiantis nenuskriausti vietinių
šeimyninių ūkių, savų darbuotojų ir tuo pačiu pirkėjams
pasiūlyti kainas, kurios jų neišgąsdintų. Ne visada pavyksta
susilyginti su mažiausiomis kainomis, tačiau smulkūs verslininkai ir
ūkininkai gali pasiūlyti geriausią kokybę už tai, ką žmogus sumoka. Be
to, pirkėjas žinos, kad maistui skiriamas savaitinis jo šeimos
biudžetas lieka vietinėje bendruomenėje. Pirkti vertas prekes yra
svarbu jau vien dėl to, kad, augant paklausai, didėja ir darbų
skaičius.
Ar lengva būti Dovydu prieš Galijotą?
Išgirdęs tokią ironišką mano pastabą, Irv
nusišypsojo. Ne paslaptis, jog jo verslas ženkliai mažesnis nei
„Whole Foods”, tačiau tuo pačiu, pasak jo, užtektinai
didelis, kad juntamai padėtų tūkstančiams šeimų Čikagos
apylinkėse. Platų klientų ratą rodo tai, kad Irv adresų
sąrašuose yra net 95 pašto indeksai! „Irv &
Shelly’s Fresh Picks” siūlomų prekių pasirinkimas žymiai
didesnis, o kainos mažesnės nei turguose ar organiškų maisto
produktų centruose. Labai užimtiems ar neturintiems automobilio Irv
komanda ūkininkų išaugintas gėrybes pristato į namus.
Štai pernai į klientų duris belstasi net 40,000 kartų!
Kartu su pašnekovu priėjome prie išvados, kad tokio
pobūdžio parduotuvės kaip „Irv & Shelly’s Fresh
Picks” turi privalumų būdamos Čikagos apylinkėse. Visų pirma,
Vidurvakarių valstijos pasižymi turtingomis žemės ūkio tradicijomis.
Antra, šiuo metu esant brangiausioms šalies istorijoje
degalų kainoms, mūsų vietiniai ūkininkai gali išvengti tolimų
atstumų ir katastrofiškai didelių gabenimo išlaidų.
Girdint įspėjimus apie ateityje visame pasaulyje smarkiai didėsiančias
maisto kainas, smulkūs verslininkai ir toliau bus priversti sukti
galvas, kaip atsilaikyti prieš didžiuosius prekybos centrus.
Varžytis nelengva. Kaip išlaikyti nedideles kainas ir tuo pačiu
gauti pelno? Cernauskas pripažįsta, jog tai – rimtas galvosūkis.
Juk, nepaisant to, kad į tave piktai spokso ekonominis baubas, žmogus
vis tiek nori sveikai maitintis. Irv ne tik stengiasi išlaikyti
kainų lygį, bet ir kiek galėdamas jas dar mažinti – kad
išlaikytų savo klientūrą. Augintojai, su kuriais jis
bendradarbiauja, didina darbo našumą, produkciją, o jo
darbuotojų komanda tobulina logistiką, stengiasi ieškoti, kaip
taupiau pristatyti produktus pirkėjams. Kai kurie „Irv &
Shelly’s Fresh Picks” klientai ,,iškrenta”
sezono metu, vykstant ūkininkų turgums, tačiau Irv dėl to nesijaudina
ir turgaus prekeivių nelaiko savo varžovais. „Kadangi daugelis
mūsų atstovaujamų ūkininkų prekiauja turguose, mes į tai žiūrime kaip
sveikos virtuvės produkcijos propagavimą”, – užtikrino
pašnekovas.
Šeimyninė darna – verslo sėkmė
Shelly Cernauskas jau 20 metų dirba vienoje organizacijoje, kuri
rūpinasi smulkiujų verslų plėtra. Irv pripažįsta, kad ši žmonos
patirtis prisideda prie jų verslo sėkmės. Jis sako, jog Shelly turi
taiklią akį saugioms finansinėms operacijoms. Ji puikiai kuria jų
verslo strategiją. Shelly sumaniai tvarko ne tik šeimyninio
verslo rinkodarą, bet ir vadovauja klientų aptarnavimo bei darbuotojų
skyriams.
Ne menkesni ir paties Irv administraciniai gabumai. Ne vienerius metus
jis dirbo „Seven Generations Ahead” bei „The Land
Connection” direktorių tarybose, kur teko atlikti nemažai
„vaidmenų” – nuo kasininko iki prezidento, telkiant
lėšas ir sprendžiant finansinius klausimus, renginių
koordinatoriaus, darbuotojų vadovo. Dabartis meta naujus nelengvus
iššūkius, ypač besiruošiantiems ar tik
pradedantiems ūkininkauti. Cernauskas tai pripažįsta, tačiau mano, kad
išeitį visuomet galima surasti.
Ar paseks tėvų pėdomis dvidešimtmetis Shelly ir Irv sūnus Miles?
Porą vasarų jis padėjo šeimos versle ir pasisėmė daug patirties.
Tačiau savo ateitį Miles sieja su inžinerija, kuriai, anot Irv, turi
įgimtą talentą. Vaikinas jau trečius metus studijuoja University of
Illinois ChampaignUrbana.
Į darbą – su gaidžiais
Cernauskų verslas nėra tradicinė mažmeninė maisto parduotuvė – su
didele prekybos sale ir daugybe tarnautojų. Užsakymai čia atliekami
internetu www.freshpicks.com, o vietinių ūkininkų gaminius (daržoves,
vaisius, kiaušinius, pieno produktus, mėsą, gatavus maisto
produktus) jie pristato į pirkėjų namus. Prekes galima atsiimti
iš jų sandėlio Niles priemiestyje.
Irv darbo dieną pradeda anksti – apie 5 valandą ryto. Tokiu laiku
ūkininkai atveža prekes į jų sandėlį. Viskas rūšiuojama,
rengiami klientų, užsakiusių produktus, sąrašai. Cernauskų
versle nuolat išdygsta staigmenų ir netikėtumų, todėl svarbu
turėti gerą strategiją. Šeimos galva stebi užsakymų eigą ir
palaiko ryšius su tiekėjais. Shelly prižiūri, kad užsakymai būtų
tvarkingai pakuojami, laiku pristatomi, kad vairuotojai iš
anksto žinotų, kaip greičiausiai prekes išvežti. Poros darbo
diena ilga – apie 12 valandų.
Pirkėjai ypač džiaugiasi teikiamų vaisių ir daržovių kokybe. Juos
verslo savininkai renkasi tik pačius geriausius – atsižvelgdami į
skonį ir vertingumą. Tačiau klientų patogumui Cernauskai parduoda
visokiausių maisto produktų – kad nereikėtų gaišti
brangaus laiko apsiperkant tradicinėse maisto parduotuvėse. „Irv
& Shelley’s Fresh Picks” pirkėjai taip pat labai
vertina čia parduodamus kiaušinius, pieno produktus, mėsos
gaminius. Yra nepaprastai daug žmonių, kuriems rūpi sveika mityba!
Pasiteiravau apie žuvį. Irv prisipažino, kad šiais metais buvo
nesklandumų ją pristatant, tačiau štai jau kitą savaitę laukiama
šviežių sykų („whitefish” – R. M. L.) bei
ešeriukų siuntos. Jie gaudomi švariuose vandenyse netoli
Mackinac salos, ir jų skonis – neapsakomai puikus! Irv labai
džiaugėsi vėl galėsiantis pirkėjams pasiūlyti žuvies.
Ką rodo ,,krištolinis gaublys”?
Anot „Irv & Shelly’s Fresh Picks” savininko,
pagrindinis jų tikslas ateičiai yra aptarnauti kuo didesnį Čikagos
apylinkių gyventojų skaičių ir dar labiau remti organiškų maisto
produktų augintojus. Svarbu, teigia jis, kad vartotojas pastebėtų
sveikos mitybos poveikį. Dėmesys organiškiems maisto produktams
kasmet auga, tad ir paklausa didėja!
Propaguodami vietinių augintojų prekes, Cernauskai tuo pačiu supranta,
kad skaniai pavalgyti – neatskiriama amerikiečių gyvenimo dalis.
Dabar, pasak pašnekovo, kaip tik ir vyksta savotiškas
atgimimas – vis daugiau jaunesnių žmonių ,,atranda”,
pradeda vertinti ir puoselėti ankstesnių kartų tradicijas.
Na, o importas iš Lietuvos? Ar gali jis pakliūti į „Irv
& Shelly’s Fresh Picks” siūlomų produktų sąrašą?
Irv diplomatiškai nusišypso: „Jei tik toks
pageidavimas atsirastų, mielai tokias prekes priimtume į savo
sandėlius. Tik pasakykite, ko jūs norite.”
Kai baigiasi darbo diena, ir Cernauskai atsisėda vakarienės, kas ant jų
stalo? Šeimai patinka patiems ruošti maistą. Kiekvienas
turi savo mėgstamus gaminti patiekalus. Shelly mėgsta ruošti
kepsnius su gruzdintomis daržovėmis. Irv gamina sočius
troškinius, ant grotelių kepa dešras. O 14-metė dukra Lia
užsiima konditerija, ji ypač mėgsta kepti „cupcakes”
– keksiukus (man tokie patiekalai irgi patiktų – gal kada
Cernauskai pakvies į svečius?) Siūlau mūsų Čikagos apylinkėse
gyvenantiems skaitytojams pasidomėti Cernauskų prekyba. Kaip sakydavo
senieji Amerikos lietuviai, ,,Savas pas savą...” Gal laikas
rūpintis mums visiems sveika mityba?

Apsilankymas pas vieną iš
ūkininkių, gyvenančių St. Anne, IL. Iš dešinės: ūkininkė
Vicki, jos padėjėjas Jose ir Irv Cernauskas.