Mūšis dėl pilietybės
Dalia Cidzikaitė
Neseniai du ,,Lietuvos žinių” žurnalistai Lietuvos Respublikos
prezidento atmestą pilietybės įstatymą ir po to kilusius ginčus
palygino su istoriniu Žalgirio mūšiu. Įvykiams vystantis
palyginimas su mūšiu įgauna ir daugiau panašumų. Kaip
tikrame mūšyje, liepos 11 d. Valdui Adamkui atmetus š. m.
birželio 30 d. Seime priimtą LR pilietybės įstatymą, kuriame numatyti 7
atvejai, kada lietuvis/ė gali turėti dvigubą LR pilietybę, kova
pasidarė nuožmesnė. Pradėjo ryškėti ne tik mūšio
kontūrai, grupuočių išsidėstymas, jų tikslai, bet ir jam
vadovaujantys majorai ir generolai, retkarčiais – ir žemesnio
rango atstovai. Ir, kaip ir dera ,,geram” mūšiui, imta
ieškoti kaltųjų, reikalauti jų at(si)statydinimo,
atšaukti anksčiau sutarti būsimi susitikimai, net pradėta
grasinti atsakomosiomis priemonėmis.
Iš visur, kur tik įmanoma, plaukia straipsniai,
atsišaukimai, raginimai, peticijos. Sudavus ryžtingą smūgį
iš vienos pusės ir sėkmingai ar nesėkmingai atsikirtus iš
kitos, generolai ir majorai ir vėl atsigręžia į eilinius –
prašo jų (užsienyje gyvenančių lietuvių) pagalbos –
pasirašyti po peticija, rašyti el. laiškus,
skambinti į Prezidentūrą, Seimą, atskiriems Seimo nariams. Pagyvėjo ir
paskirų dalinių veikla. Spaudoje pasirodė Lenkijos, Prancūzijos
Lietuvių Bendruomenių pasisakymai, atskiru laišku į Seimo narius
kreipėsi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė, nenuilstanti
dvigubos pilietybės gynėja Regina Narušienė. O visai neseniai
Lietuvių Fronto bičiulių valdyba atšaukė kvietimą prezidentui V.
Adamkui kitąmet dalyvauti politinių studijų savaitėje.
Prieš keletą dienų ,,Drauge” išspausdinome pokalbį
su LR Seimo ir PLB Komisijos pirmininke (nuo PLB) Dalia
Puškoriene. Kadangi pokalbis vyko birželio mėnesio pirmoje
pusėje, gerokai prieš naujai sukilusias kovas dėl pilietybės, be
kitų dalykų D. Puškorienės klausėme, kaip sekėsi bendruose
Komisijos posėdžiuose nagrinėti dvigubos pilietybės klausimą. Pokalbiui
dienraštyje pasirodžius po to, kai Seimas priėmė įstatymą dėl
pilietybės, palankų daugeliui užsienyje gyvenančių lietuvių, bet vis
dar laukiant Prezidento palaiminimo arba vetavimo, jautėme pareigą
perspėti skaitytoją, jog nors kai kurios pokalbio su D.
Puškoriene vietos gal ir nuskambės kiek pavėlavusios, tikime,
jog jos vis dar tinka šiai dienai. Nežinau, kaip tai pavadinti
– instinktu ar nuojauta, bet vos išspausdinus minėtą
pokalbį jau kitą dieną trimitai paskelbė apie V. Adamkaus Pilietybės
įstatymo vetavimą. Taip D. Puškorienės žodžiai, jog dialogas
tarp išeivijos ir Lietuvos privalo būti tęsiamas, vėl tapo
svarbūs ir reikšmingi – čia ir dabar.
Ir kaip gi tas dialogas vyksta? Jis pakrypo gana netikėta linkme. R.
Narušienė dėl tokio V. Adamkaus poelgio apkaltino ne patį
prezidentą, bet jo patarėjus ir pareikalavo jų atsistatydinimo.
,,Aš žinau, kad prezidentas širdyje norėtų daryti kažką
kitą, bet jo patarėjai dar pasenusio mentaliteto – jie nesugeba
žvelgti atviriau ar tiesiog neturi pakankamos kompetencijos”,
– BNS naujienų agentūrai sakė PLB pirmininkė. ,,Lietuvos
ryto” komentatorius, ,,Lietuvos ryto” elektroninės
svetainės vyr. redaktorius Rimvydas Valatka iš karto pasigavo
šiuos R. Narušienės žodžius. Pavadinęs savo komentarą
,,Pilietinė dvipatystė”, R. Valatka stebėjosi ir klausė: ,,jei
pilietinė dvipatystė – O.K., tai gal ir dvipatystė – jau
nieko smerktina?” (,,Lietuvos rytas”, 2008 m. liepos 14 d.)
Truputis faktų, žinomų šiai dienai. Liepos 15 d. Seimas pritarė
prezidento Valdo Adamkaus veto dėl Pilietybės įstatymo naujosios
redakcijos ir balsavo už jo pasiūlytas pataisas. Balsuojant už
Prezidento grąžinto įstatymo priėmimą be V. Adamkaus pasiūlytų
pakeitimų 46 (viso užsiregistravo 88 Seimo nariai) parlamentarai
balsavo „už”, 16 – „prieš”, 20
– susilaikė. Įvykusiame balsavime dėl grąžinto įstatymo priėmimo
su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis jam buvo
pritarta („už” – 65, „prieš”
– 10, susilaikė – 7). Kaip sakoma pranešime spaudai,
savo pasiūlymuose Prezidentas susiaurino žmonių, galinčių turėti
dvigubą pilietybę, ratą.
Tad nuo šiol dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje (taigi, ir
JAV) gimę Lietuvos piliečių vaikai, dviguba pilietybė taip pat galės
būti suteikta tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva bus
pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės (iki šiol
Lietuva tokių sutarčių nėra pasirašiusi). Pritarus prezidento
siūlytam projektui, atsisakyta nuostatos, kad Europos Sąjungos ar NATO
valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti du pasus. Be to,
pritariant prezidento pozicijai atsisakyta nuostatos, kad lietuvių
kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, „teisę į Lietuvos
pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės.
Ši sąlyga netaikoma lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai
gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės
siena”.
Naujasis Pilietybės įstatymas su LR prezidento V. Adamkaus pataisomis
galios iki 2010 metų sausio 1 dienos. Jau teko girdėti skirtingą
reakciją į šią žinią: vieniems tai tik, o antriems — tai
net iki 2010-ųjų. Žinoma, kas ir iš kurios pusės į tai pažiūrės.
Viena aišku – mūšis nebaigtas, jis tęsiasi. Gaila
tik, kad jam dar net nepasibaigus – kaltinimų daugiau, nei
bandymų drauge laimėti mus visus liečiančią kovą, kuri vis labiau ima
panėšėti ne į garbingą kovą, bet į vendetta.