Jono Kuprio nuotraukos
Prasidėjo renginiai, skirti 1941 m. birželio trėmimų 70-osioms metinėms atminti
LAIMA APANAVIČIENĖ
Nuo tos nakties, kuomet enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių
areštus, praėjo 70 metų. Ne tik Lietuva, ir užsienyje gyvenantys
lietuviai mini šią datą. Didžiulį renginių ciklą, skirtą
šiai datai paminėti, šeštadienį, birželio 18 d.
pradėjo Balzeko lietuvių kultūros muziejus, pakvietęs į parodos
atidarymą.
Parodą atidarė Sigita Balzekas. Parodos atidaryme kalbėjo Lietuvos
Respublikos generalinė konsulė Skaistė Aniulienė, Lenkijos generalinio
konsulo Čikagoje pavaduotojas Robert Rusiecki, savo prisiminimais
dalijosi tremtinė Irena Valaitienė. Po parodos buvo rodomas
dokumentinis filmas ,,Birželio ledas”, pasakojantis apie fizinį
ir dvasinį lietuvių tautos naikinimą pirmosios sovietų okupacijos
metais ir per 1941 m. birželio trėmimus.
,,Kaip kilo sumanymas organizuoti tokį parodų ir renginių ciklą?”
– klausiu parodos sumanytoją ir kuratorių dr. Audrių V. Plioplį?
Audrius sakė, kad jam visada kildavo pyktis, jog Šiaurės
Amerikoje gyvenantys žmonės taip mažai žino apie Stalino baisumus.
Amerikiečiai visiškai nėra susipažinę su skaudžia mūsų
šalies istorija. Tad jam norėjosi ne tik paminėti svarbius
įvykius, nulėmusius Lietuvos valstybės likimą, bet ir parodyti, kokias
represijas patyrė lietuviai sovietų ir nacių okupacijų metu.
,,Be to žinojau ir savo šeimos istoriją. Mano prosenelis, abu
seneliai ir viena teta mirė nukankinti enkavėdistų. Mano senelė Ona
Plioplienė buvo ištremta į Sibirą. Jai buvo 71-eri. Sibire ji
dirbo, kirto medžius, nes reikėjo išgyventi. Šalia jos
dirbo dar 7 mano dėdės ir dėdienės. Už ką juos ištrėmė? Mirtina
jų nuodėmė buvo – savo ūkio turėjimas, savos žemės dirbimas.
Nukentėjo ne tik mūsų šeima – daugybė žmonių ne tik
Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje patyrė Sibiro sunkumus. Augdamas
Kanadoje, gyvendamas JAV aš niekada negirdėjau apie šiuos
baisumus, ši istorija čia nebūdavo pasakojama. Tas man labai
nepatiko. Tad dabar, kai turiu daugiau laiko, o ir artėjant šiai
kraupiai istorijos datai, man kilo mintis papasakoti ir amerikiečiams,
kas buvo daroma su niekuo nekaltais žmonėmis. Nutariau – užtenka
man plepėti, reikia kažką daryti. Nuėjau pas Stanley Balzeką, Jr. ir
papasakojau savo planus. Jis tik pasakė: ‘Darom’. Kelio
atgal nebuvo, ir aš pradėjau galvoti, nuo ko viską
pradėti”, – pasakoja didelio ir reikalingo renginio
organizatorius A. V. Plioplys.
Pradžioje A. V. Plioplys buvo sumanęs organizuoti tik vaikų
piešinių parodą, skirtą Sibiro kančių 70-čiui. Buvo
išsiuntinėti raštai į JAV ir Kanados lituanistines
mokyklas, įdėti skelbimai į laikraščius. Į parodos rengėjo
kvietimą atsiliepė 52 mokiniai, atsiuntę 54 darbus. Darbus atsiuntė ne
tik Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenantys vaikai. Darbai atkeliavo ir
iš Rytinės bei Vakarinės JAV pakrančių, iš Kanados. Taip
gimė vaikų piešinių paroda ,,Nepalaužta dvasia” (,,Hope
and Spirit”). Parodos kuratorius skyrė 500 dol. autoriams
premijuoti. Autoriai pagal amžių buvo suskirstyti į 5 grupes. Vertinimo
komisija – Laima Apanavičienė, Danas Lapkus ir Magdalena
Stankūnienė – I vietą skyrė Gloria Vytui, Austinui Tarasevičiui,
Aisčiui Sadauskui, Dovui Variakojui ir Viltei Vaitkutei. Kadangi III
vietos buvo nutarta neskirti (,,Kas nori būti trečias”, –
juokėsi, paklaustas ,,kodėl?”, A. V. Plioplys), kiekvienoje
amžiaus grupėje buvo skirta po dvi II premijas. Apdovanojimus gavo
Gabrielė Ladikaitė, Aušra Pranevičius, Matas Leskauskas, Matas
Rasikas, Šarūnas Narakas, Beatričė Janickaitė, Paulius Gustys,
Lukas Mikulėnas, Laura Jocaitė ir Milda Pranskutė. Dalis vaikų
laimėjimus ir dalyvio diplomus atsiėmė renginio metu, o visiems, kurie
negalėjo atvykti, laimėjimai ir laureatų bei dalyvių diplomai bus
išsiųsti paštu. Paroda tęsis iki spalio 22 d.
Visai netikėtai atkeliavo Aleksandros Kazickienės lituanistinės
mokyklos, Riverhead, NY, mokinių rašinėliai apie Sibirą, kuriuos
atsiuntė mokyklos vedėja Neila Baumilienė. Juos rengėjai išvertė
į anglų kalbą (vertė Irena Balzekas) ir nutarė parodyti parodos
lankytojams.
Pamažu veikla plito ir išaugo į gana nemažą renginį.
Besidarbuojant su atsiųstais mokinių piešiniais A. Pliopliui
kilo sumanymas surasti istorinės medžiagos apie Sibiro kančias
Čikagoje. Rengėjas ėmėsi ieškoti laiškų ir nuotraukų
iš Sibiro. Tas ieškojimas nebuvo lengvas. Pirmiausia
Audrius nuvyko į S. Budrio fotoarchyvą, tačiau ten rado tik penkias
nuotraukėles. Padedant Lituanistinio tyrimo ir studijų centro (LTSC)
darbuotojai Kristinai Lapienytei pradėjo dairytis Centro archyve. Visai
netikėtai Kristina atrado dvi dėžes ant kurių buvo užrašyta
,,Sibiras”. Atidarius dėžes pasimatė tiesiogine žodžio prasme
,,sumesta” medžiaga. Pradėjus žiūrėti radinį, paaiškėjo,
kad tai kun. Juozo Prunskio surinkta medžiaga, kuri buvo naudota
Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos, 1981 m. Čikagoje
išleistoje, kun. J. Prunskio redaguotoje knygoje ,,Lietuviai
Sibire”. Kunigas medžiagą šiai knygai rinko 10 metų.
Žmonės iš viso pasaulio – Anglijos, Australijos, Kanados,
Pietų Amerikos – siuntė jam nuotraukas, laiškus. Medžiagos
susikaupė daugybė. Dalis K. Lapienytės ir A. Plioplio LTSC atrastos
medžiagos jau buvo panaudota J. Prunskio knygoje, tačiau daug jos liko
nepanaudota. Audrius atrinko nuotraukas, padarė jų kopijas, nukopijavo
užrašus kitoje nuotraukų pusėje ir nutarė suruošti
iš rastos medžiagos parodą.
,,Panaudojome per 200 nuotraukų, kurias žmonės kažkada atsiuntė
giminaičiams ar draugams iš Sibiro. Radome apie 170
laiškų ir per 100 vokų. Tą medžiagą panaudojome parodai.
Tikimės, kad Šiaurės Amerikoje dar gyvena sibiriečių giminės ir
jiems bus įdomu pamatyti šiuos rodinius, – pasakojo apie
sumanymą suruošti dar vieną parodą A. V. Plioplys. –
Įdomu, kad tarp atsiųstų laiškų buvo ir vaikų rašyti.
Štai Šukių Gražinutė savo laiške Čikagoje
gyvenančiai tetai rašo, kad gavo tetos siųstus batukus, kurie
jai labai patinka ir tinka, o broliukas gavo piniginę. Ji taip pat
džiaugiasi, kad yra antra mokinė antrame skyriuje”.
Tvarkant rastus archyvus, nutarta vieną parodos stendų skirti
Šukių šeimai, mat rasti ne tik šios šeimos
laiškai, bet ir nuotraukos, vienoje kurių matome ir visus tris
vaikus. Viename stendų – Adelės Dirsytės maldaknygės ,,Marija,
gelbėk mus” nuotraukos. Gaila, bet pačios maldaknygės taip ir
nepavyko surasti.
Žmonės siuntė į Sibirą ir siuntinius. Likę siuntimo sąskaitos, kurios
taip pat rodomos parodos lankytojams. Pagal išlikusius adresus
nesunku nustatyti, kad siuntiniai buvo siunčiami iš Boston,
Chicago ir kitų vietovių.
Kun. J. Prunskio knygoje yra išspausdinti 10-ies žmonių
prisiminimai apie Sibirą. LTSC aptiktose dėžėse rastas tik vienos
autorės – Albinos Baukutės-Mikalauskienės – prisiminimų
rankraštis. Jis taip pat rodomas lankytojams.
,,Iš visų nuotraukų, kurios išspausdintos kun. J.
Prunskio knygoje, radome tik trečdalį. Taigi, galime padaryti
išvadą, kad daugybę medžiagos, kurią turėjo knygos autorius,
kažkur yra. Reikia tikėtis, kad ji išliko, niekas tos medžiagos
neišmetė”, – sakė A. V. Plioplys.
Stenduose rodoma ir dėžėse rasta ištremtųjų kūryba –
trumpa sukurta pasakėlė, keletas eilėraščių, sudžiovintas gėlės
žiedas iš Sibiro, du rožiniai, padaryti iš duonos, maža
knygelė iš žėručio, įvairiausi rankdarbiai, kiti meno darbeliai.
Parodoje lankytojai galėjo susipažinti ir su kita daugybe medžiagos.
Parodai LTSC paskolino stendus, skirtus matematikos mokytojai iš
Pilviškių Elenai Juciūtei. Ji 10 metų praleido Sibiro platybėse,
kalėjo. Yra išlikęs jos – kalinės – numeris,
asmeninis tinklelis apsisaugojimui nuo uodų. Grįžusi į Lietuvą E.
Juciūtė vėl pateko į kalėjimą, tad turėjo jau kitą numerį. Emigravusi į
JAV, E. Juciūtė išleido atsiminimų knygą apie Sibiro gulagą,
kuri išversta ir į anglų kalbą.
,,Kai pradėjome organizuoti parodą, prašėme žmonių, kad
parašytų atsiminimus apie Sibirą. Atsiliepė tik viena moteris
– D. Karuzienė, atsiuntusi savo šeimos istoriją. Tik radęs
archyvuose dėžes supratau, kodėl atsiliepė tik vienas žmogus. Mat jau
prieš 30 metų gerb. J. Prunskis buvo viską surinkęs, –
sako Audrius. – Iš LTSC pasiskolinome ir medžiagą apie
žinomos dailininkės Sofijos Riomerienės (1885–1972) gyvenimą
tremtyje. Yra išlikę jos raižiniai, daryti Sibire. Plakatus
sukūrė Lietuvos radijo diktorius Henrikas Paulauskas, kai svečiavosi
Amerikoje. Jis tuo metu vedė ‘Panoramos’ laidą
Lietuvoje.”
A. V. Plioplys patikino, kad visa parodos medžiaga bus
išsaugota. Jis asmeniškai viską kopijuoja ir talpina
internete. Tiesa, darbas vyksta lėtai, nes medžiagos yra daug, tačiau
parodos kuratorius tikisi, kad ją visą pavyks patalpinti internete. Bus
įdėti ir angliški paaiškinimai, tad su parodos medžiaga
galės susipažinti visi besidomintys Sibiro tremtimis. Kai kurias
istorijas, apsilankius tinklalapyje www.plioplys.com/ blog/? cat=3
skaityti galima jau dabar.
Trečia parodos dalis – tai Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda
„Smurto kronika: Lietuva 1939– 1941 metais”.
Stenduose dominuoja juoda, balta ir raudona spalvos. Juoda ir balta
pabrėžia istorinės medžiagos autentiškumą, raudona simbolizuoja
Lietuvą ištikusias okupacijas ir per jas pralietą kraują.
,,Kaip atkeliavo ši paroda į Čikagą?” – klausiu
Audriaus. ,,Mes žinojome šią parodą, surengtą Europos Parlamento
nario Vytauto Landsbergio sumanymu 1941 m. birželio trėmimų 65-osioms
metinėms atminti. Kadangi paroda buvo paruošta anglų ir lietuvių
kalbomis, pagalvojome, kad mes ją galime panaudoti ir minint 70-ąsias
metines. Juolab kad čia ji nebuvo rodyta. Mums paprašius,
muziejininkai visą informaciją, įrašytą diskuose, atsiuntė
tiesiai į spaustuvę Čikagoje, kuri mums ir padarė šiuos
plakatus. Savo parodai atrinkome tik tą ciklo medžiagą, kuri mums
pasirodė labiausiai tinkanti. Už spausdinimo darbus užmokėjo Balzeko
lietuvių kultūros muziejus”, – pasakoja parodos kuratorius
A. V. Plioplys.
Šia paroda renginiai, skirti Sibiro kančių 70-mečiui paminėti,
nesibaigia. Po šios parodos Balzeko lietuvių kultūros muziejuje
atsidarys fotomenininko Juozo Kazlausko fotoparoda ,,Misija
Sibiras”, programoje numatyta parodyti daugybė filmų apie
trėmimus, vyks susitikimai, knygų aptarimai. Visi renginiai laukia
lankytojų.
Audrius V. Plioplys (dešinėje) ir Karilė Vaitkutė apdovanoja piešinių konkurso nugalėtojus.
Parodos kuratorius Audrius V.
Plioplys (k.), renginio vedėja Sigita Balzekas ir Lenkijos generalinio
konsulo Čikagoje pavaduotojas Robert Rusiecki.
Parodos atidarymas.
Lankytojai susidomėję apžiūrėjo parodą. Jono Kuprio nuotraukos