,,Spalvų orkestro” vadovai Romualdas ir Valerija Brūzgos bei LSKD
„Guboja” pirmininkė Viktorija Vitaitė (pirma iš
dešinės) su VSA festivalio organizatoriais Richie Lynch (sėdi
ratukuose) ir Stephanie Litvak (antra iš dešinės) prie
festivalio plakato.
LR ambasados Washington, DC archyvo nuotr.
Neįgaliųjų festivalyje – ir lietuviai
LAIMA APANAVIČIENĖ
Birželio 6–12 dienomis Washington, DC vyko tarptautinis festivalis ,,International VSA Festival. Arts and Disability 2010” (VSA) .
Prieš daugiau nei 35 metus šį festivalį pradėjo dabartinė
jo ambasadorė Jean Kennedy Smith. Daug metų jame dalyvauja dailininkai,
muzikantai, scenos ir literatūros menininkai, turintys negalią.
Festivalio metu vyksta parodos, koncertai, literatūriniai vakarai,
konferencijos. Šiais metais festivalio renginiai vyko JAV
sostinės John F. Kennedy Center for the Performing Arts; AFI Silver
Theatre and Cultural Center; Atlas Performing Arts Center; The George
Washington University Lisner Auditorium ir daugelyje kitų vietų. Kasmet
7 mln. žmonių 51oje šalyje dalyvauja šio festivalio
programose. Ne tik patys neįgalieji, bet ir jų tėvai, šeimos
nariai, mokytojai, socialiniai darbuotojai.
Šiemet į festivalį Washington, DC buvo pakviesti ir trys
Lietuvos atstovai – Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos
(LSKD) „Guboja” pirmininkė Viktorija Vitaitė bei sutrikusio
intelekto muzikinio kolektyvo ,,Spalvų orkestras” vadovai
Valerija ir Romualdas Brūzgos.
Telefonu kalbinta Washington, DC viešinčią draugijos pirmininkė
V. Vitaitė papasakojo, kad draugija „Guboja” buvo įkurta
1992 metais. Draugijos veiklos esmė – neįgaliųjų meninis,
estetinis ir darbinis ugdymas, taip pat rūpinimasis neįgaliųjų
užimtumu, jų socialiniu įsiliejimu į visuomenę. Daugiausia dėmesio
draugija skiria neįgaliems vaikams ir jaunuoliams. Šios
draugijos veikla plačiai žinoma Lietuvoje. Daugelyje rajonų yra įsikūrę
draugijos padaliniai.
,,Kas pakvietė lietuvius į šį festivalį?” –
paklausiau ,,Gubojos” pirmininkės. Pasirodo, kad jau nuo pat
įsikūrimo LSKD „Guboja” įsitraukė į tarptautinės VSA (Very
Special Arts) organizacijos (jungiančios per 60 pasaulio valstybių)
gretas, yra visateisė jos narė. Tad jau seniai ,,Guboja”
bendrauja su panašiomis draugijomis visame pasaulyje. Tad
nenuostabu, kad lietuviai buvo pakviesti dalyvauti. V. Vitaitė nori
ypač nori padėkoti šio festivalio programų koordinatorei
Stephanie Litvak, kurios dėka net trys draugijos darbuotojai iš
Lietuvos šiais metais galėjo atvykti į Washington, DC.
Kaip teigė pirmininkė, „Guboja” jau savo veiklos pradžioje
skatino ir rėmė neįgaliųjų muzikinių kolektyvų kūrimąsi, jų ugdomąją,
koncertinę veiklą. Draugijos organizuotas muzikinis neįgaliųjų
,,judėjimas” ypač pagyvėjo 1995aisiais, kai imta taikyti ,,spalvų
metodiką”, atkeliavusią iš Olandijos. Jos esmė –
sutartinėmis spalvomis žymėtos natos ir jų atitikmenys ant instrumentų.
Šis metodas padeda neįgaliesiems lengviau pažinti garsų pasaulį,
savarankiškai išgauti melodiją.
,,Su manim VSA festivalyje dalyvauja Vilniaus ‘Spalvų
orkestro’ vadovai Romualdas ir Valerija Brūzgos, patys auginantys
neįgalų sūnų ir jau daug metų vadovaujantys sutrikusio intelekto
muzikiniam kolektyvui ‘Spalvų orkestras’. Vadovai ne tik
padeda atsiskleisti kolektyvo narių talentams, bet ir moko per muziką
bendrauti, rasti savo vietą gyvenime. Vadovai per tą laiką tapo
antraisiais tėvais visam būriui sutrikusio intelekto muzikantų”,
– pasakoja ,,Gubojos” pirmininkė apie kartu su ja
festivalyje dalyvaujančius R. ir V. Brūzgas.
,,O gal atvyko muzikantai iš Lietuvos, kurie, kaip ir kitų
šalių neįgalieji, pasirodys VSA festivalio programoje?”
– klausiu pirmininkę. – ,,Deja, dėl lėšų stokos
tokios galimybės neturėjome. Kelionė labai brangiai kainuoja. Gerai
viską apsvarstę, nutarėme, kad geriau tas lėšas panaudosime mūsų
ruošiamoms vasaros stovykloms rengti”, – sakė V.
Vitaitė.
Nuo veiklos pradžios LSKD „Guboja” ir jos atstovybės
įvairiuose Lietuvos vietose (Dusetose, Sudeikiuose, Skaudvilėje,
Palangoje, Druskininkuose ir kt.) kasmet organizuoja vasaros stovyklas,
kuriose dalyvauja iki 200 asmenų iš Lietuvos, užsienio
(Olandijos, Lenkijos, Latvijos ir kt.). Pirmenybė pailsėti tokiose
stovyklose teikiama neįgaliems vaikams ir jaunuoliams. Tai daugiausia
meninės krypties kūrybinės stovyklos. Per patrauklią, mėgstamą kūrybinę
veiklą skatinama stovyklautojų saviraiška, ugdomas
kūrybiškumas, savarankiškumas. Neįgalieji susipažįsta su
menais, dalyvauja renginiuose, išvykose, bendrauja ne tik su
likimo draugais, bet ir su sveikais bendraamžiais.
LSKD „Guboja” pirmininkė džiaugėsi, kad festivalyje vyko
speciali mokytojams, dirbantiems su sutrikusio intelekto jaunimu,
skirta programakonferencija. Joje paskaitas skaitė ir savo patyrimu
dalijosi tokie šioje srityje žinomi specialistai kaip Ken
Robinson, Evelyn Glennie, Kenneth Eklindh ir kiti. ,,Ne paslaptis, kad
dirbdami su neįgaliaisiais susiduriame su įvairiausiais klausimais.
Susikūrus mūsų draugijai teko nemažai mokytis, gilintis į specialias
darbo su neįgaliaisiais metodikas, psichologijos žinių. Teko pasisemti
ir užsienio šalių patirties. Visa tai labai pravertė kasdieniame
darbe, – pasakojo V. Vitaitė. – Tačiau įvairiausių klausimų
kyla kasdien, tad iš tokių konferencijų visada parsivežame ką
nors naujo, nežinomo ir bandome pritaikyti savo sąlygomis.
Pasidalijimas įvairiausia patirtimi – labai svarbus.”
Draugijos pirmininkė įsitikinusi, kad, kaip ir sveikieji, sutrikusio
intelekto žmonės turi gabumų, talentų, tik reikia sudaryti palankias
sąlygas jiems atsiskleisti. Kai kuriems tam prireikia ir kelerių metų.
Ji teigia, kad ne mažiau svarbu parodyti visuomenei, jog neįgalieji
nėra našta, jie gali nuveikti šį tą naudingo.
Paklausta, kas remia draugijos veiklą, V. Vitaitė sakė, kad tokių
žmonių yra daug, visus būtų sunku suminėti. Nors telefonu neįmanoma
išvardyti visų geradarių pavardžių, tačiau kadangi ji
svečiuojasi JAV, už ilgametę pagalbą ,,Gubojai” ypač dėkoja dviem
Amerikos lietuvėms – Daliai Bobelienei ir Audrai Misiūnienei.
,,Gautas rėmėjų lėšas leidžiame projektams vykdyti,
organizacijos veiklai užtikrinti. Paaukotos lėšos padeda
neįgaliems jaustis lygiaverčiais, oriais žmonėmis, sugebančiais kurti,
dirbti, tobulėti”, – teigė V. Vitaitė.
Mane domino, ar susilaukia draugija Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paramos. V. Vitaitė sakė, kad yra optimistė ir nesiskundžia. Ji
supranta, kad šiais laikais sunku visiems, ir džiaugiasi, kad
penkerius metus jų festivalį „Perliukai” remia Neigaliųjų
reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kultūros rėmimo fondas bei Švietimo ir mokslo ministerija. Sakė,
kad organizuojant renginius jiems padeda ir nemažai Lietuvos miestų,
kuriuose įsikūrę ,,Gubojos” skyriai, savivaldybių.
Pamenu, sovietiniais laikais neįgaliųjų Lietuvos visuomenėje lyg ir
nebuvo: jie gyveno uždarose institucijose, buvo tarsi už socialinio
gyvenimo ribų. Apie juos nebuvo nieko žinoma arba jiems buvo
suteikiamas aiškiai apibrėžtas ir labai siauras socialinis
statusas. Įdomu, ar pasikeitė visuomenės požiūris į neįgaliuosius
šiais laikais?
,,Šiandien, kai besivystanti demokratija atvėrė uždarų specialių
institucijų duris, kai susikūrė neįgaliųjų teises ginančios
organizacijos, neįgaliųjų socialinė padėtis pradėjo kisti. Tačiau
reikia neužmiršti, kad tam reikalingos dvi sąlygos –
atvira bendruomenė ir paties neįgalaus asmens aktyvumas. Svarbu, kad
neįgalieji turėtų visas galimybes patys priimti sprendimus, gyventi
kiek labiau įmanoma savarankišką gyvenimą, kuo dažniau dalyvauti
svarbiuose visuomenės įvykiuose. Negalią turintis žmogus, būdamas
aktyvus, įtrauktas į visuomenės įvykius, įgyja galimybę plėtoti savo
orumą, kartu ir savo tapatumą”, – teigė ,,Gubojos”
pirmininkė.
Ji džiaugėsi, kad jos vadovaujamoje draugijoje dirba puikūs
specialistai, gebantys padėti neįgaliajam ir jo šeimai plėtoti
savo veiksmus, rengiantys neįgaliojo įsiliejimą į bendruomenę. ,,Visą
laiką mokomės ir patys. Festivalis Washington, DC suteikė mums naujų
žinių, profesionalios patirties. Visa tai stengsimės pritaikyti savo
darbe”, – galimybe dalyvauti festivalyje patenkinta LSKD
pirmininkė.
Pokalbio metu žavėjausi V. Vitaitės optimizmu, jos tikėjimu savo darbo
vaisiais. Tikriausiai tokie žmonės ir ,,nuverčia kalnus”.
Atsisveikindama palinkėjau jai ir visiems ,,Gubojos”
bendradarbiams kuo geriausios kloties jų sunkiame, bet nepaprastai
reikalingame darbe.
Akimirka iš respublikinio jaunų neįgaliųjų muzikos atlikėjų
konkurso-festivalio „Perliukai 2009–2010”.
www.guboja.lt nuot