Lietuviai ir žydai – spaudoje vėl esame kaltinami
DONATAS JANUTA
2010 m. birželio 3 d. CNN televizijos žinių kanalo internetinėje
laidoje pasirodė Paul Frysh straipsnis, pavadintas ,,The Holocaust in
Lithuania: One man’s crusade to bring justice”. Tas
,,vienas žmogus”, kuris veda tą ,,karo žygį” (crusade), tai
– Ephraim Zuroff, lietuviams seniai pažįstamas. Prieš
keletą metų, kai buvo atmestas neapgalvotas siūlymas priimti kažkokius
neregėtus, nematytus ,,jidiš šokėjus” į lietuvių
šokių šventę, vykusią Los Angeles mieste, tas pats Zuroff
JAV žydų spaudoje lietuvius išeivius pavadino esančius ,,karo
nusikaltėlių palikuonimis”.
Birželio 3 d. straipsnyje Zuroff tęsia temą toliau. Įdomu, kad
straipsnis pasirodė kaip tik tuo metu, kada Izraelis visame pasaulyje
yra kritikuojamas dėl protestuotojų, norėjusių pasiekti Gazos ruože
gyvenan-čius palestiniečius, nužudymo. Vadinasi, siekiant nukreipti
dėmesį nuo šiandienos Izraelio įvykdytų žudynių, paduokime
žiniasklaidai įvykius, kurie vyko prieš 60 metų.
Zuroff kaltina lietuvius ir Lietuvą už vokiečių įvykdytas žydų žudynes
Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą. Kaltinimai tie patys, kuriuos jis
seniai kartoja. Zuroff pradeda teigdamas, jog 200,000 Lietuvos žydų
buvo išžudyti dėl to, kad prie to prisidėjo vietiniai lietuviai,
ir toliau sako, kad Lietuva neigia savo kaltę ir mėgina suklastoti
istoriją ir pan. Jis neužsimena, kiek kartų Algirdas Brazauskas, Valdas
Adamkus ir kiti yra pripažinę, kas įvyko. Nepamini daug kitų jam
nepalankių faktų.
•••
Pradėkime iš pradžių. Lietuva per 20 metų, tarp 1939 ir 1959ųjų,
per vokiečių ir sovietų okupacijas, prarado maždaug 1,200.000, arba 1.2
milijono savo gyventojų. Tai maždaug 1/3 prieškarinės Lietuvos
gyventojų. Iš tų 1,200.000 prarastų 200,000 buvo žydai.
Kiek lietuvių dalyvavo žydų žudynėse? Istorikas Arūnas Bubnys
paskaičiavo, kad tiesiogiai – šaudė, vežė arba saugojo
– dalyvavo tarp 2,000 ir 3,000. Reiškia, apie 0.1 proc.
(arba vieno procento dešimtoji dalis) Lietuvos gyventojų.
Jeruzalės profesorė Dina Porat apskaičiavo platesnį ratą. Pagal ją,
lietuvių, kurie prisidėjo – tiesiogiai ir netiesiogiai –
prie vokiečių veiksmų prieš žydus, galėjo būti ligi 15,000. Tai
yra maždaug 0.5 proc. Lietuvos gyventojų. Beje, vardu atpažintų
lietuvių, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus nuo vokiečių, jau
yra apie 3,000.
Bet kodėl tiek daug – daugiau nei 90 proc. – Lietuvos žydų
buvo išžudyta? Kodėl daugiau lietuvių negelbėjo žydų? CNN
rašo, kad žydai šimtus metų buvo neatskiriama Lietuvos
dalis (,,integral part of Lituania”). Taigi, žydai buvo
neatskiriama, bet atskira Lietuvos dalis. Labiau negu kituose Europos
kraštuose, žydai Lietuvoje sudarė atskirą, uždarą bendruomenę.
Kitaip negu kitų Europos kraštų žydai, Lietuvos žydai mažiau
bendravo su žmonėmis, tarp kurių jie gyveno. Šimtus metų tai
padėjo žydams išlaikyti savo tikybą, savo kultūrą. Lietuvos
žydai mažiausiai asimiliavosi Lietuvos gyvenime.
Tačiau tas Lietuvos žydų atskirumas jiems pakenkė, užėjus vokiečiams.
Pirmiausia, vokiečiams buvo lengviau juos suvaryti į getus, iš
kurių jie negalėjo lengvai ištrūkti, o pašaliniai žmonės
negalėjo jiems padėti. Antra, už žydų gelbėjimą vokiečiai paskirdavo
mirties bausmę ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Tokiomis
sąlygomis retas žmogus rizikuos savo gyvybe dėl svetimo. Mažai lietuvių
turėjo artimųjų tarp žydų. Mažai žydų turėjo artimųjų tarp lietuvių.
Žydų istorijos tyrinėtojai (pvz., Schoenburg & Schoenburg, Masha
Greenbaum) aiškina, kad žydai Lietuvoje greta lietuvių gyveno
600 metų, bet visą laiką atskirai, nes žydai laikė lietuvius
prastesniais už save ir neturėjo noro su jais artimiau bendrauti. Ar
daug žydų būtų rizikavę savo ir savo šeimos gyvybe gelbėjant
lietuvius, su kuriais per 600 metų vengė artimiau bendrauti?
•••
CNN straipsnis apie Zuroff teigia, kad šiandienos lietuviai,
didžiuma kurių nebuvo gimę Antrojo pasaulinio karo metu, yra kalti už
tai, kad tarp 0.1 ir 0.5 proc. mūsų jau amžiną atilsį tėvų ir senelių
kartos tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie vokiečių organizuotos
ir įvykdytos tragedijos. Būdavo laikai, kada smerkti visą gentį arba
visą tautą už pavienių asmenių nusikaltimus buvo tiktai bruožas tokių
kaip Hitleris ir Stalinas.
Zuroff toliau kritikuoja Lietuvą už tai, kad per mažai ir per lėtai
teisė karo nusikaltėlius. Tačiau, kaip visuomet, kalbėdamas apie karo
nusikaltėlius, Zuroff visiškai nutyli apie žydus Nachmaną
Dushanskį (Rainių miškelio žudynių vykdytoją) ir Solomon Morel
(sovietų lagerio Lenkijoje vyriausiąjį budelį), kuriuos Izraelis
priglaudė, nepaisant Lietuvos ir Lenkijos prašymo juos paduoti į
teismą.
Taip pat iš Zuroff nieko neišgirsime ir apie nekaltų
lietuvių likimą – vyrų, moterų ir vaikų, kurie 1944 m. sausio 29
d. buvo sovietų žydų partizanų nužudyti Kaniukų kaime. Kai Lietuva tik
pradėjo rinkti žinias, norėdama sužinoti, kas ten dalyvavo ir kas ką
veikė, Izraelis pasipriešino. Taip Lietuvos valdžia negavo
progos apklausinėti nė vieno žydo partizano, dalyvavusio Kaniukų kaimo
žudynė se.
Pagaliau, CNN straipsnis, sekdamas Zuroff teigimu, kad Lietuva mėgina
suklastoti istoriją, pabrėžia, kad Vilniaus genocido ir rezistencijos
muziejus pristato tiktai lietuvių kančias ir neparodo žydų kančių.
Tačiau straipsnio autorius visiškai nutyli faktą, kad ten pat
netoli, Vilniuje, yra Holokausto muziejus (oficialiai vadinasi
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus – Red.), pristatantis
tiktai žydų kančias.
CNN straipsnyje ne lietuviai klastoja istoriją. Toks straipsnis
pasaulinėje žiniasklaidoje ne pirmas ir turbūt ne paskutinis.
Tarpkarinėje Lietuvoje Užsienio reikalų ministerija sekdavo
viešus lenkų iškraipymus apie Lietuvą ir į juos
atsiliepdavo. Aš į čia minimą straipsnį atsiliepiau CNN
tinklalapyje. Bet tai neturėtų būti privataus asmens uždavinys. Be to,
mano atsiliepimas neprilygsta straipsniui. Tema užtenkamai svarbi
– istorijos tiesos išlaikymas, todėl kuri nors Lietuvos
Respublikos įstaiga ar gal Lietuvių Bendruomenė turėtų būti
pasiruošusios į tokius pasisakymus atsiliepti.
CNN straipsnį galite paskaityti adresu: http://www.cnn.com/2010/ WORLD/europe/06/03/lithuania.nazi.prosecutions/?hpt=C2