PLB Lituanistikos katedros būklė Illinojaus universitete Čikagoje
GIEDRIUS SUBAČIUS
PLB Lituanistikos katedros profesorius
Illinojaus universitete Čikagoje
PLB Lituanistikos katedra Illinojaus universitete Čikagoje (University
of Illinois at Chicago, UIC) išgyvena permainų laikus. Nuo 2007
metų rudens semestro, tik tapęs dekanu prof. dr. Dwight McBride, uždarė
lituanistines magistro ir daktaro programas (angl. graduate programs).
Neišvarė anksčiau pradėjusių studijuoti studentų, bet
nebeleidžia priimti naujų.
Tada prasidėjo aiškinimasis ir bandymas atstatyti mūsų magistro ir daktaro programas. Per mūsų pirmąjį
susipažinimo pokalbį dekanas 2007 metų spalio mėnesį tarp kita ko
paklausė, ką manyčiau, jei jis uždarytų šias lituanistines
programas. Tai buvo labai netikėta, ir tada tesumečiau atsakyti:
„Verkčiau.” Tą pačią dieną susitikęs su Lituanistikos
katedros vedėja prof. Violeta Kelertiene dekanas sakė, kad mūsų
lietuvių programos yra nuostolingos ir jis negali išlaikyti
magistro ir daktaro programų. Tada atrodė, kad dekanas tik tariasi, tik
svarsto, kaip pasielgti. Bet, antra vertus, McBride pasakė, kad
iš viso nori susiaurinti viso mūsų Slavų ir baltų kalbų ir
literatūrų departamento (Slavic and Baltic Languages and Literatures)
dėstymo apimtį: „Paliksime tik lenkų, rusų programas ir
šiek tiek lietuvių.” Tai reiškė, jog jis visai
uždaro ir serbų bei ukrainiečių kalbų, literatūrų ir kultūrų studijas.
Lituanistikos atveju dekanas ne tik nustojo priimti studentus į
magistro bei daktaro programas, bet ir dvigubai sumažino lietuvių
kalbos kursų: kas semestrą turėdavome po du lietuvių kalbos kursus
(pradedamojo lygio ir pažengusiųjų), o nuo 2007 metų McBride paliko tik
vieną kursą per semestrą (arba pradedančiųjų, arba pažengusiųjų). Dar
daugiau – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės dvejus metus iš eilės buvo
skyręs lėšų ir atsiuntęs dėstytojus iš Lietuvos dėstyti
lietuvių kalbos UIC. T. y. universitetas dykai gavo lietuvių kalbos
dėstytoją iš Lietuvos, ir tada kaip tik galėjo panaudoti mūsų
dėstomąsias pajėgas plėsti programai. Tačiau naujasis dekanas McBride
be jokio paaiškinimo uždraudė kviesti dėstytoją iš
Lietuvos – nors universitetui tai labai apsimokėjo ir
finansiškai (padaugėjus studentų skaičiui, universitetas
surinkdavo daugiau lėšų už mokslą).
Visą 2008 metų pavasario semestrą stengėmės išsiaiškinti,
ko dekanas norėtų, kad pagerintume Lituanistikos programą. Tačiau su
juo susitikti nebuvo galima, jis nepriėmė mūsų, bendravome per
tarpininką – mūsų departamento laikinąjį skyriaus vedėją prof.
John Huntington. Jis vis parnešdavo naujienų, kad naujienų nėra.
Dekanas esą nenorįs atidaryti lituanistinių magistro ir daktaro
programų dėl lėšų stygiaus, dėl studentų trūkumo, dėl negalėjimo
aprėpti trijų programų iš karto ir pan.
Formalią sutartį (angl. Gift Agreement) iš lietuvių pusės su UIC
pasirašė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) fondas. 2008 m.
balandžio 9 d. PLB fondo vardu parašytas laiškas dekanui
su reikalavimu laikytis sutarties dėl Lituanistikos katedros įsteigimo
ir jos veikimo sąlygų ir vėl atidaryti priėmimą į magistro ir daktaro
programas. Tada dekanas McBride atsakė, kad jis ketina išlaikyti
lituanistikos katedrą ir bakalauro lygio studijas (undergraduate), bet
kad magistro ir daktaro programos nebus tęsiamos. Dekanas jautėsi
nenusižengiąs sutarčiai su lietuviais.
Tačiau, atrodė, kad įvyko poslinkis, kai man pagaliau pavyko oficialiai
susitikti su dekano pavaduotoju (Associate Dean) prof. Jeremy
Teitelbaum aptarti Lituanistikos katedros reikalus. Su juo susitikau
2008 m. balandžio 10 d. Teitelbaum išklausė, ir, man atrodė,
nors iš esmės nepritarė magistro ir daktaro programų
išlaikymui, sakė, jog kadangi ji tokia unikali, kadangi esanti
vienintelė šalyje, kad gal universitetas galėtų leisti kartais
parengti kokį daktarą. Teitelbaum sakė, kad mūsų dviejų lituanistikos
profesorių mažoka rengti kokybiškai studentus šiose
programose, ir čia ne pinigų problema esanti. „Tai jei pakanka
lėšų – nusamdykim trečią profesorių lituanistą!”
– pusiau apsidžiaugiau. Tarsi prasidėjo dialogas, tarsi jutau
atsirandantį universiteto supratimą, ir net tam tikrą galimybę pritarti
mūsų sumanymams plėsti studentų ir mokslininkų mainus su Europos
Sąjunga. Tačiau dialogas su dekano pavaduotoju Teitelbaum netrukus
nutrūko, nes jis laimėjo konkursą kitame universitete ir paliko mus.
Vasarą Vytautas Kamantas, PLB fondo pirmininkas, parašė antrą
laišką dekanui, vėl ragindamas kuo greičiau atidaryti magistro
ir daktaro programas. Vasarą taip pat prof. Kelertienė išėjo į
pensiją. Lituanistikos dėstytojų pajėgos, užuot augusios, vėl sumažėjo.
Į visus mėginimus tartis skelbti konkursą užimti Kelertienės vietai vėl
nesulaukta jokios palankios reakcijos iš McBride
administracijos. McBride vėl pasinaudojo proga sutaupyti lėšų
lituanistinių programų sąskaita. Naujoji dekano pavaduotoja prof. dr.
Jessica Williams 2008 rugsėjo pradžioje mane pasikvietė pasitarti kaip
ir ką turėsiu dėstyti dabar, kai po kelių metų pabaigs studijas daktaro
programą tebetęsiančios Daiva Litvinskaitė ir Aurelija
Tamošiūnaitė. Susišnekėti nepavyko. Ėjau į susitikimą
tikėdamasis, kad galėsime diskutuoti ir ieškoti išeičių,
kad tęsime pokalbį, pradėtą su Teitelbaum. Deja, man tik buvo persakyta
dekano nuomonė, kad magistro ir daktaro programos uždarytos ir niekada
nebus atidarytos, kad Kelertienės nepakeis joks kitas dėstytojas, kad
liksiu vienas lituanistas dėstytojas ir tedėstysiu vieną kitą
žemiausios pakopos lituanistinį kursą ar ir kokį aukštesnės
pakopos kursą, kuris turės kažkiek lituanistinės medžiagos.
Išsiskyrėme neradę bendros šnekos.
Pagaliau dekanas susiprato, kad jis turi pakviesti pasitarti PLB Fondo
atstovus (to reikalauja lituanistinės katedros sutartis). Metus laiko
McBride nekreipė dėmesio į katedros steigėjus nė mažiausio dėmesio.
Lietuvių bendruomenės atstovai buvo du kartus susitikę su dekanu
McBride, su jo padėjėja Williams ir kitais. Tuose posėdžiuose dalyvauti
kviestas nebuvau, tai smulkiau jų turinio atpasakoti nedrįstu.
Aišku viena – McBride ir toliau nenori skelbti konkurso
naujam profesoriui, nenori priiminėti naujų aukštesnio lygmens
studentų.
Po tų susitikimų 2009 m. sausio mėnesio pradžioje dekano pavaduotoja
Williams mane vėl pasikvietė ir pasakė, kad universitetas liko prie
savo nuomonės: jei nebus surinkta daug papildomų lėšų, naujo
profesoriaus konkursas nebus skelbiamas, ir aš vienas turėsiu
dėstyti tokius lituanistinius ar su lituanistika susijusius kursus, į
kuriuos susirinks studentų. O tada, kai savo studijas doktorantūroje
pabaigs dabartinės studentės Litvinskaitė ir Tamošiūnaitė,
Illinojaus universitetas Čikagoje nustos teikęs lituanistikos magistro
ir daktaro laipsnius.